Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras

Paskutinę vasaros savaitę šeiminių namų vaikai leidosi prie jūros į Šventają. ☀️☀️🌊🏖

Neskaičiuodami valandų dziaugėsi puikiu oru, mėgavosi saule ☀️☀️☀️☀️☀️☀️☀️☀️☀️☀️☀️☀️jūros bangomis🌊🌊🌊🌊🌊🌊🌊🌊🌊🌊 bei smėliu 🏖🏖🏖🏖🏖. Vaikai aplankė daug atrakcionų ir patyrė nepamirštamų emocijų.

Globotiniai grįžo pilni įspūdžių ir geros nuotaikos, pasiruošę žengti į naujus mokslo metus.

Administratorė E. Romeiko,
individualios priežiūros darbuotojos V. Polubenkienė ir A. Malyško

Dauguma tėvų ir vaikų su nerimu laukia artėjančių mokslo metų. Nesvarbu, ar vaikas žengs į mokyklą pirmą kartą, ar grįš po vasaros atostogų, mokslų sezono pradžia visada reikalauja psichologinio ir praktinio pasirengimo. Kaip tėvai galėtų padėti vaikams pasiruošti naujiems mokslo metams? Kaip suaugusiems suvaldyti savo pačių nerimą ir neperduoti jo vaikams? Su dienraščiui BERNARDINAI.lt naudingais patarimais dalijasi psichologė Silvestra Markuckienė.

Su kiekvienu rugsėju šeimoms su vaikais ateina pokyčiai. Kiekvienas pokytis reikalauja prisitaikymo prie jo. Tam būtina papildomai įdėti energijos ir pastangų, o tai yra stresas. Pats savaime stresas nėra nei gerai, nei blogai, tai adaptavimosi reakcijos. Kaip stipriai fiziškai ir emociškai mus paveiks priklauso nuo nervų sistemos ypatumų, nuo mūsų suvokimo ir pasiruošimo prisiderinti prie neišvengiamų pokyčių.

Iš esmės mūsų tikslas nėra streso ir su tuo susijusių emocijų vengimas. Tai tiesiog neįmanoma. Mūsų tikslas yra per pasirengimą, per iššūkių įveikimą išmokti naviguoti pokyčių situacijose taip, kad stiprintume savo atsparumą, emocinės savireguliacijos ir savivokos gebėjimus. Tokių svarbių gebėjimų bei patirčių suvokimo palaipsniui turime mokyti ir vaikus.

Mokslo metų pradžioje mums svarbu ne tiek apsaugoti vaiką nuo galimų sunkumų, kiek stiprinti tų sunkumų įveikos gebėjimus. Tai pareikalaus tėvų suvokimo, situacijos matymo ir galimybių (savo ir vaiko) vertinimo, kantrybės ir nuoseklumo. Svarbiausia – kasdienis vaiko auklėjimas, siekiant išugdyti svarbių įgūdžių, kurių vaikui prireiks ne tik jo dabartyje, bet ir suaugus. Skaitykite toliau →

Paauglystė – ypatingas gyvenimo etapas, kai vaikas palengva žengia į savarankišką suaugusiojo pasaulį. Natūralu, kad laikotarpiu keičiasi ne tik paauglių vidinis pasaulis, bet ir santykiai šeimoje. Kartais tėvams atrodo, kad bendravimo mažėja, ryšys su paaugliu silpnėja, tačiau vaiko teisių gynėjai primena, kad bendrą kalbą su vaiku atrasti įmanoma net ir paauglystėje. Kaip susikalbėti su paaugliu bei kodėl tai svarbu, pataria vaiko teisių gynėja Marija Andrijauskienė.

Ieškoti bendros kalbos su paaugliu ir stiprinti tarpusavio ryšį, anot vaiko teisių gynėjų, itin svarbu. Juk tvirtas tarpusavio ryšys suteikia saugumo jausmą, jaunuolis jaučiasi suprastas ir mylimas. Be to, atviras bendravimas šeimoje kuria pasitikėjimą. Paauglys, kuris žino, kad jo nuomonė svarbi ir kad jis bus išgirstas, drąsiau dalijasi savo mintimis, rūpesčiais ar problemomis.

Kalbėtis pataria emocijoms nuslūgus

Žinoma, kalbėtis ne visuomet lengva, kartais emocijos gali būti intensyvios. Vaiko teisių gynėjai pataria pirmiausia stengtis išlaikyti ramų toną ir pokalbius grįsti klausimais, o ne nurodymais. Skaitykite toliau →

LRT kalbino Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėją Renatą Gaudinskaitę bei kitus ekspertus, aptariant rizikas, su kuriomis susiduria vaikai, tapę socialinių tinklų žvaigždėmis: nuo savivertės priklausomybės nuo sekėjų skaičiaus iki sunkumų tvarkantis su komentarais ir vertinimais.

Ekspertė pabrėžia, kad vaikų psichologinė branda dar neleidžia jiems pilnai suvokti viešumo pasekmių, todėl būtina atsakinga suaugusiųjų pagalba – ne draudimais, o bendru dialogu ir ribų kūrimu.

Vaikai internete mato labai įvairų turinį – ne viskas jiems suprantama ar saugu. Kartais jie susiduria su nerealistiškais grožio standartais, kurie kelia nepasitenkinimą ar net gėdos jausmą dėl savo kūno. Kartais – su turiniu, kuris atrodo „kietas“, bet iš tiesų romantizuoja žalingą elgesį: valgymo sutrikimus, emocinį nestabilumą, savęs žalojimą. Tokie signalai, pateikti be konteksto, gali būti labai paveikūs. O socialiniai tinklai kupini signalų, kuriems reikia platesnio konteksto: suprasti, kada tai reklama, kada ironija, kada manipuliacija.

Didžiausia rizika – emocinė. Socialiniai tinklai veikia kaip milžiniškas veidrodis, kuriame vaikas mato save kitų akimis. Jei sulaukia palaikymo – tai gali suteikti džiaugsmo, bet jei susiduria su patyčiomis, spaudimu ar lyginimusi – tai palieka skaudų pėdsaką. Skaitykite toliau →

Vilniaus rajono savivaldybė rugsėjo 13 d. kviečia visus į jubiliejinę, 30-ąją Vilniaus rajono derliaus šventę, kuri šiemet vyks prie istorinio Baltosios Vokės dvaro Pagirių seniūnijoje. Šventė suburs visą bendruomenę padėkoti už gamtos dovanas, pagerbti žemdirbių pastangas bei puoselėti ilgametes tradicijas.

Derliaus šventė prasidės 13 val. Šv. Mišiomis už žemdirbius ir derlingus metus Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčioje. Po jų, iškilminga seniūnijų ir svečių eisena pajudės link Baltosios Vokės dvaro, kur 15 val. prasidės pagrindinė šventės programa. Apie 16.15 val. bus iškilmingai apdovanoti geriausi Vilniaus rajono ūkininkai.

Scenoje pasirodys Vilniaus rajono kolektyvai bei atvykę svečiai: liaudies šokių kolektyvas „Perła“, ansamblis „Rudomianka“, liaudies šokių ansamblis iš Moldovos „JOK“, vokaliniai ansambliai „Vox cordis“, „Mejszagolanki”, liaudies šokių kolektyvas „Przyjaźń“, „Kapela Kawalerów Podwileńskich“.

Vakaro žvaigždės. Šių metų Derliaus šventė bus išskirtinė – pirmą kartą rengiamas vakarinis koncertas su žvaigždėmis. Siekiant nustebinti ir įtraukti visus, besileidžiant saulei, 19 val. į sceną žengs Lenkijos „Disco polo“ legendos – grupė „Boys“ bei Lietuvos popmuzikos karalienė Džordana Butkutė. Saulei nusileidus, apie 21.00 val., šventę vainikuos lazerių šou.

Daugiau apie šventę čia.

Tyrimai visoje Europoje rodo, kad ilgi laiko tarpai prie ekranų mažina gebėjimą susikaupti ir didina išsiblaškymą. Jungtinės Karalystės parlamento ataskaitoje teigiama, kad 8–11 metų vaikai, kurie prie ekranų praleidžia daugiau nei dvi valandas per dieną, prasčiau įsimena naują informaciją, lėčiau mąsto ir sunkiau išlaiko dėmesį. O Lietuvoje 2024 m. mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vaikų ir paauglių emociniai sunkumai dažnai yra susiję su aukštesne interneto naudojimo rizika.

„Skirtingai, nei manoma, alfa kartos vaikai nėra labiau išdykę nei kurios nors ankstesnės kartos, pavyzdžiui, Z ar tūkstantmečio kartų, vaikai, jie tiesiog įpratę prie kitokio kasdienybės ritmo. Alfa karta jau gimė triukšmingame skaitmeniniame pasaulyje, tad jai gali prireikti pagalbos atrasti tylos ir susikaupimo vertę“, – sako Julija Markeliūnė, skaitmeninės įtraukties specialistė.

„Ilgai žiūrint į ekraną smegenims tenka atlaikyti beveik tikrus fejerverkus – greitai besikeičiančios spalvos, garsai, pranešimai ir žaidimai veikia kaip nuolatinis stimuliacijos lietus. Smegenys pripranta prie šio tempo, o kai reikia susikaupti lėtesnėms veikloms – pamokoms, skaitymui ar tiesiog pokalbiui su žmogumi – jos pradeda nuobodžiauti. Tai kaip po greitkelio važiuoti traktoriaus greičiu – teoriškai galima, bet praktiškai sunku. Ir tai – ne vaikų tingėjimas ar nenoras mokytis, tai natūrali smegenų reakcija į per didelį greitos informacijos kiekį“, – teigia Renata Gaudinskaitė, Skaimeninės etikos centro steigėja.

Kita vertus, remiantis pasaulinio interneto indekso GWI tyrimo duomenis, šis įpratimas prie spartaus interneto ritmo alfa kartos vaikams leidžia puikiai orientuotis skaitmeninėje erdvėje ir informacijos triukšme. Tačiau priešingai nei suaugusieji, kurie bijo nepastebėti kažko svarbaus, jaunieji medijų vartotojai anksti išmoksta atskirti jiems reikalingą informaciją. Skaitykite toliau →

Kalvelių k. Šeiminių namų globotiniai smagiai prailedo laiką Belmonto nuotykių parke.  Čia jų laukė iššūkių kupinos trasos medžiuose, kabančios virvės ir įspūdingi vaizdai. Paaugliams netrūko juoko ir adrenalino. Drąsiausieji išbandė aukščiausius maršrutus, kiti mėgavosi lengvesnėmis trasomis.
 

Socialinė darbuotoja A. Vilkin

Skaudus ir sukrečiantis įvykis Vilniuje, kai įtariama, jog vienas nepilnametis atėmė gyvybę savo bendraamžiui, paliko visuomenę sukrėstą ir sunerimusią. Tokios tragedijos, nors ir itin retos, primena, kaip svarbu laiku pastebėti vaiko emocinę būseną, elgesio pokyčius ir nedelsti ieškoti pagalbos. Vaiko teisių gynėjai kartu su Lietuvos psichologų sąjunga ragina visuomenę nepasiduoti baimei, o kreipti dėmesį į tai, kaip kiekvienas galime kurti vaikams saugią, palaikančią aplinką – tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek bendruomenėje.

Smurtas tarp vaikų – tai ne atsitiktinumas, o signalas, kad kažkur jų gyvenimuose pritrūko dėmesio, empatijos, supratimo ar pastebėtų kitų sunkumų. Paauglio pasaulis gali būti pilnas iššūkių, emocinių bangavimų ir net konfliktų. O suaugusiųjų atsakomybė – kurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi išgirstas, palaikomas ir saugus, o rizikingas elgesys būtų laiku pastebėtas ir koreguojamas.

Kviečia mokytis pažinti paauglių pasaulį

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pataria: „Ženklai, kad jaunuolis patiria psichologinių sunkumų, gali būti subtilūs. Tad visų pirma labai svarbu puoselėti ryšį su vaiku, kalbėtis, kaip jis jaučiasi, su kokiais iššūkiais susiduria kasdienybėje, kas jo gyvenime vyksta svarbaus.Raginu suaugusiuosius būti ypač dėmesingus vaiko elgesio pokyčiams: sumažėjusi motyvacija, atsiskyrimas nuo draugų ar dažnai kintančios nuotaikos.“
Lietuvos psichologų sąjungos narė bei Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atkreipia dėmesį, kad šis skaudus įvykis neatspindi visų paauglių bendravimo kasdienybės ir nerodo, jog „paaugliai tampa vis žiauresni“ ar kad „reikia saugotis draugų“, kaip kartais pasigirsta visuomenės reakcijose į šį įvykį.
„Suprantama, kad ši skaudi netektis sukrėtė visuomenę ir kelia klausimų – kaip apsaugoti vaikus ir paauglius nuo panašių situacijų? Kaip atpažinti grėsmes? Taip, paauglių tarpusavio santykiuose gali būti įvairių grėsmių, tačiau kartu norisi priminti, kad paauglių draugystės visų pirma yra jų augimo ir santykių kūrimo erdvė. Jauni žmonės bręsta per ryšį su kitais – per draugystę jie mokosi empatijos, bendradarbiavimo, vienas kito palaikymo. Svarbu, kad po tokių skaudžių įvykių ne imtume matyti visus paauglius, kaip grėsmingus ar keliančius įtarimą, o kaip tik stengtumės daugiau būti šalia paauglių ir geriau pažinti jų tarpusavio pasaulį – juos matyti, girdėti, su jais kalbėtis”, – pataria psichologė.
Taip pat ir vaiko teisių gynėjai prašo visuomenę išlikti empatiškiems vieni kitų atžvilgiu – pastebėti, atkreipti dėmesį ir pasiūlyti pagalbą šeimoms, kurios galimai patiria įvairius sunkumus.

Kaip pastebėti vaiko sunkumus laiku?

Dr. J. S. Jasiulionė pastebi, kad vaikų ir paauglių tarpusavio bendravime kylantys sunkumai – nesutarimai, konfliktai – yra natūrali bendravimo dalis, tačiau mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė, yra mokyti vaikus, kaip konstruktyviai ir kito žmogaus nežalojančiais būdais spręsti tokias situacijas.
„Labai svarbu, kad apie vaikų ir paauglių tarpusavio bendravime kylančius iššūkius kalbėtume ne įvykus tokiems skaudiems įvykiams, bet žymiai anksčiau. Paauglystė – laikas, kai bendraamžių vaidmuo ir įtaka yra itin stipri. Svarbu, kad mes, suaugusieji, su vaikais ir paaugliais kalbėtume apie jų tarpusavio santykius, kviestume vaikus kalbėti apie situacijas, kuomet jie susiduria su draugysčių iššūkiais ar jaučiasi nesaugūs su bendraamžiais“, –  sako Psichologų sąjungos narė.
Ženklai, kad jaunuolis patiria psichologinių sunkumų, gali būti subtilūs. Tad visų pirma labai svarbu puoselėti ryšį su vaiku, kalbėtis, kaip jis jaučiasi, su kokiais iššūkiais susiduria kasdienybėje, kas jo gyvenime vyksta svarbaus.Vaiko teisių gynėjai kartu su Psichologų sąjunga ragina suaugusiuosius būti ypač dėmesingus vaiko elgesio pokyčiams: sumažėjusi motyvacija, atsiskyrimas nuo draugų ar dažnai kintančios nuotaikos. 
Jeigu suaugusieji nepajėgūs vaikui padėti, svarbu kreiptis į specialistus, Vaiko teisių liniją, Vaikų liniją, Jaunimo liniją, taip pat į psichologus ar psichiatrus dėl vaiko elgesio sutrikimų. Labai svarbu, kad tėvai, globėjai, mokytojai ir kiti jaunam žmogui artimi asmenys rastų jam laiko, išklausytų ir ieškotų pagalbos būdų kartu.

Visas straipsnis čia.

Dar kartą primename emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktus

Parengė administratorė E. Romeiko pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos
ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.
Nuotr. VVTAĮT prie SADM

Šiandien, kai internetas tapo mūsų kasdienybės dalimi, vis dažniau susiduriame su klausimu – kur baigiasi įprastas naršymas ir prasideda žalingas įprotis? Į šį ir daugelį kitų klausimų atsako naujas leidinys lietuvių kalba – „Probleminis interneto naudojimas: kaip padėti susiduriantiems su juo“, kurį į lietuvių kalbą išvertė ir suredagavo Skaitmeninės etikos centro ekspertai – dr. Julius Burkauskas, dr. Vilma Jakienė, Rasa Jauniškienė ir Renata Gaudinskaitė.

Ši knyga – tai suprantamas ir moksliškai pagrįstas gidas, padedantis atpažinti probleminio interneto naudojimo požymius, suprasti jų priežastis ir ieškoti sveikesnių būdų bendrauti su skaitmeniniu pasauliu. Ji skirta ne tik specialistams, bet ir tėvams, mokytojams, paaugliams, suaugusiems – visiems, kurie nori gyventi sąmoningiau.

Knygą parengė tarptautinė ekspertų komanda. Leidinyje rasite ne tik paaiškinimus, bet ir praktinius patarimus, kaip rūpintis savo skaitmenine gerove.

Knygą galima nemokamai atsisiųsti iš čia: https://icocs.org/wp-content/uploads/2024/11/PUICompanionBook_LITUANO.pdf

Plačiau čia.

Skaitmeninės etikos centras© informacija

Visi žino paveikslėlį, kuriame vaizduojama, kaip du žmonės žvelgia į pasaulį: vienas nosį įbedęs į plytų sieną, o kitas pasilipęs aukštai regi nuostabiausią visatą už tos pačios mūro sienos. Ant ko pasilipęs pastarasis? Ant knygų, žinoma.

Darius Kniūkšta, žaidimų jutuberis (jutuberis apskritai yra viena iš pelningiausių, siekiamiausių šiuolaikinio jaunimo profesijų; taigi jeigu jūsų sūnus ar dukra sako norintys būti jutuberiai, nenuneikite šios svajonės), ieško įvairių būdų, kaip žaidimai galėtų padėti mokytis. Jis išskiria tris pagrindinius kompiuterinių žaidimų pranašumus (dėmesio, jaunuoli, tai gali būti labai geri argumentai, kai norėsi CS įsijungti):
1) jie padeda rasti sprendimus, spręsti problemas;
2) ugdo emocinį intelektą (vaikas nebijo klysti, formuojamas teigiamas požiūris į klaidas);
3) padeda pažinti save, atrasti, kuo esi stipriausias. 
O vaidmenų žaidimai be galo svarbūs vaikystėje. 

1938-aisiais JAV pirmą kartą pasirodęs komiksas apie Supermeną tapo toks populiarus, kad susprogdino komiksų rinkos burbulą, ir lyg iš gausybės rago pasipylė knygelės, turinčios mažai teksto ir daug paveikslėlių. Valio. Vaikai ieškojo būdų uždirbti, taupė kišenpinigius, mainėsi, pirko ir į namus nešėsi krūvas komiksų knygelių, kad sugriuvę ant kilimų ir atsivertę jas įsijaustų į pasaulio gelbėtojo vaidmenį. Aš galiu išgelbėti pasaulį. Įsivaizduojate, kiek galios atsiranda vaiko rankose?

Šiandienis jaunimas taip pat daug svajoja. Sakysite, nori tik išorinio grožio ir madingų daiktų? Nesutinku. Jei išgryninsime jauno žmogus svajones, pamatysime, kad jis iš tiesų nori vienintelio dalyko – mylėti ir būti mylimas. Myliu save – myliu ir aplink esančius. Tuos, kurie su manimi gyvena. Tuos, su kuriais kartu ateityje ugdysiu galbūt dar kitokią kartą, tačiau ir ji nebus nei blogesnė, nei geresnė negu ši.

Apskritai nustokime demonizuoti šių laikų vaikus, jaunimą. Šių laikų pasaulį. Jis yra toks, ir taškas. Nieko nėra blogiau, jei iš pažiūros apatiškam paaugliui moralizuosime, kad mano vaikystėje buvo taip, o tu toks nedėkingas, nes viską turi, nieko nevertini. Ir dar pagrūmosime. Viso gero iki tol buvusiam ryšiui. Jeigu apskritai buvo. Nemoralizuokime.

„Duokite vaikams meilės, daug meilės, dar daugiau meilės, ir sveikas protas ateis savaime“, – sakė kas? Astrid Lindgren. Apie meilę šiemet svarstė ir abiturientai. Viena iš rašinio temų buvo „Ar meilė keičia žmogų?“. Kaip jūs į šį klausimą atsakytumėte? 
Viena iš tėvų meilės išraiškų vaikams galėtų būti… skaitymas. Skaitykite savo vaikams. Skaitykite su jais kartu. Skaitykite vienas terasoje ar kambaryje.
Skaitantys tėvai – skaitantys vaikai. Ši pajauta yra dvasinė galia.
Suprantate, vaikas be pasakų vaikystėje – tam tikra dvasinė negalia. Laimingi vaikai, girdėję prieš miegą pasaką. 

Visas straipsnis čia.

Parengė administratorė E. Romeiko pagal BERNARDINAI.LT straipsnį
Nuotr. Pixabay