Pasaulinė savižudybių prevencijos diena kasmet minima rugsėjo 10-ąją, siekiant atkreipti dėmesį į savižudybių mastą, jų prevenciją ir pagalbos prieinamumą. Ši diena pabrėžia, kad kiekviena savižudybė yra tragedija, paveikianti ne tik patį asmenį, bet ir jų šeimą, draugus bei visą bendruomenę.

Manoteises.lt išaiškina, jog savižudybė – tai globali visuomenės sveikatos problema, kurios skaičiai šokiruoja. Kasmet pasaulyje nusižudo virš 700 tūkst. žmonių, tai reiškia, kad kas 40 sekundžių pasaulyje įvyksta viena savižudybė. 77% visų savižudybių įvyksta žemesnių ir vidutinių pajamų šalyse ir ypač paliečia pažeidžiamas grupes, patiriančias diskriminaciją, tokias kaip pabėgėliai, migrantai, LGBTIAQ+ asmenys, kaliniai ir kt. Nors Lietuvoje savižudybių rodikliai sumažėjo dvigubai, jie vis dar išlieka vieni didžiausių Europoje, o tai apie 500 žmonių kasmet pasirenka nutraukti savo gyvenimą.
Bernardinai.lt primena kad sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad, nepaisant augančios ekonomikos, didėjančių atlyginimų, žmonės patiria daug psichinių iššūkių, todėl turime gebėti atpažinti situaciją ir mokėti padėti vienas kitam.
Penki svarbiausi rizikos ženklai
Psichologė MONIKA ABRUTIENĖ primena, kad savižudybių tema Lietuvoje vis dar labai jautri, bet gyvybiškai svarbi. „Reikia kalbėti šia tema, nes tylėjimas uždaro kelią pagalbai. Prevencija nėra tik statistika – tai žmonių gyvenimai, šeimos, bendruomenės“, – sako ji.
Anot jos, specialistai išskiria penkis rizikos ženklus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Pirmiausia – užsisklendimas, vengimas bendrauti, izoliacija nuo draugų, artimųjų, kolegų darbe. Antra, beviltiškumo ar kaltės jausmo išsakymas aplinkiniams. Trečia, vis pasikartojančios kalbos apie mirtį, nebuvimą ar išėjimą. Ketvirta, akivaizdžiai matomi dideli miego ar valgymo pokyčiai. Penkta, staigus elgesio pasikeitimas, pavyzdžiui, netikėtas ramumas po ilgo nerimo.
„Klausimai „Kaip tu jautiesi?“, „Ar galvoji apie savižudybę?“ nepakiša minčių į galvą, jie gali atverti kelią pagalbai. Kartais pakanka nuoširdaus pokalbio, apkabinimo ar priminimo, kad žmogus nėra vienas“, – pabrėžia M. Abrutienė. Skaitykite toliau →