Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras

Atviras pokalbis šeimoje, aiškios taisyklės ir nuoseklus tėvų (globėjų) palaikymas padeda vaikams drąsiau reaguoti į netikėtas situacijas bei išvengti galimų pavojų. Paramos vaikams centro psichologai dalijasi patarimais, kurie gali sustiprinti vaiko saugumo įgūdžius kasdienybėje.

Kalbėkimės apie pavojus
Svarbu nuolat priminti vaikui, kad ne visi suaugusieji nori jam gero, net jei šypsosi, atrodo malonūs ar siūlo gražius daiktus. Paaiškinkime, kad duoti jam dovaną ar pasiūlyti kelionę automobiliu gali tik tėvai arba kiti artimi žmonės (pvz. seneliai), jei tėvai tą žino ir leidžia. Jei nepažįstamas žmogus prašo pagalbos („padėk surasti šuniuką“, „parodyk kelią“), vaikas neturėtų sutikti – vaikas gali tokiam suaugusiajam atsakyti „turiu atsiklausti mamos/tėčio“.

Mokykime vaiką pasakyti „ne“
Kai kurie vaikai drovisi prieštarauti suaugusiesiems, tačiau labai svarbu padrąsinti vaikus tą daryti neaiškioje ar pavojingoje situacijoje. Todėl labai svarbu iš anksto paaiškinti, kad pavojingoje situacijoje svarbu garsiai ir drąsiai pasakyti „ne“, pasitraukti, o prireikus – bėgti. Vaikui svarbu išmokti, kad jei kažkas bando jį paimti už rankos, traukti link automobilio ar kitaip verčia daryti tai, ko jis nenori, jis gali ar net privalo šaukti: „Padėkite! Aš jo nepažįstu!“ Tokie garsūs signalai atkreipia aplinkinių dėmesį ir padeda išvengti pavojaus. Su mažesniais vaikais galite panaudoti vaidmenų žaidimus. Galite suvaidinti situaciją, kai „nepažįstamasis“ siūlo saldainį ar žaislą, o vaikas turi sureaguoti ir parodyti, kad moka pasakyti „ne“ ir nueiti. Tokia praktika mažesniems vaikams įskiepija pasitikėjimo savo jėgomis. Su vyresniais vaikais ir paaugliais verta aptarti įvairias rizikingas situacijas, klausti paauglio, kaip jis reaguotų tokioje situacijoje ir kartu apsvarstyti, kaip dar būtų galime pasielgti, kad liktum saugus.

Numatykime saugius maršrutus
Labai svarbu, kad vaikas žinotų kelis aiškius ir saugius kelius, kuriais eina į mokyklą, būrelį ar pas draugą. Aptarkite, kurios gatvės yra judresnės, kur yra šviesoforai, pėsčiųjų perėjos, parduotuvės ar kitos vietos, kur prireikus galima kreiptis pagalbos. Sutarkite, kad vaikas niekada nekeis maršruto pats – jei kažkur nori užsukti, apie tai privalo informuoti tėvus. Patariama skatinti vaiką kuo dažniau vaikščioti su draugu ar keliems vaikams kartu – tai yra saugiau. Taip pat naudinga iš anksto numatyti, ką daryti, jei vaikas pavėluoja: pavyzdžiui, paskambinti tėvams, parašyti trumpą žinutę ar nueiti į sutartą saugią vietą. Skaitykite toliau →

Dalinamės teisės žinių portalo Teisė.pro straipsniu apie vaikų teisių apsaugos reglamentavimo raidą Lietuvoje.

1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucija) vaikystę išskiria kaip vieną pagrindinių visuomenės konstitucinių vertybių. Vaikai yra lengvai pažeidžiama socialinė grupė, kurios apsaugai yra skiriamas didelis dėmesys, siekiant užtikrinti tinkamas vaikų vystymosi sąlygas. Vaikų teisių apsaugos reglamentavimu pasižymi ne tik dabartinė Konstitucija. Reglamentavimo užuomazgos pradėjo formuotis jau nuo Lietuvos Statutų.

Minėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpio aktai (Statutai) pasižymi progresyvia vaiko teisių ir laisvių apsauga, prilygstančia dabartinei susiformavusiai teisei. Iš teisėtos santuokos atsiradę vaikai buvo ginami dar jiems negimus, jų teisiniai interesai buvo užtikrinami per nėščiosios perspektyvą. Nėščiai moteriai buvo draudžiama įgyvendinti mirties bausmę, našlėms buvo leidžiama sudaryti naują santuoką, o tėvams tyčia nužudžius savo vaiką buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nepilnamečių apsauga buvo išplėtota globos institutu, apsaugančiu vaiką ir jo turtą tėvų mirties atveju. Skaitykite toliau →

Sekmadienį Šv. Faustinos šeiminių namų globotiniai leidosi į kelionę į Druskininkus. Pirmasis sustojimas buvo miško muziejuje „Girios aidas”, kur apžiūrėjo įvairius gamtos eksponatus.

Vėliau apsilankė M.K. Čiurlionio namuose-muziejuje. Apžiūrėję garsaus menininko ir kompozitoriaus gimtuosius namus paaugliai nekantriai nuskubėjo į vandens parką. Vandens pramogos suteikė daug juoko ir gerų emocijų. Kelionę užbaigė pakilę lyniniu keltuvu, iš kurio atsivėrė nuostabūs Druskininkų ir Nemuno vaizdai.

Globotiniai namo grįžo pavargę, bet labai laimingi. Ši kelionė padovanojo jiems ne tik naujas žinias, bet ir šiltus prisiminimus.

Socialinė darbuotoja I. Žilinskienė

Šeštadienio popietę jaunuoliai iš šeiminių namų Rukainių k. popietę leido naujai atidarytame teminiame parke ,,Bunkeris”. Pasivaikščiojo po parką, apžiūrėjo menines instaliacijas. Vėliau turėjo įvykdyti misiją – surasti signalą stabdantį kodą. Po įvykdytos misijos pasivaržė šaudydami iš lankų.

Socialinė darbuotoja J. Vidzickaja

Dienos centras „Kriauklelė” dalyvavo gražioje iniciatyvoje „Gyvastis”, siekiant atkreipti dėmesį į organų donorystės svarbą. ❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤

Lietuvos asociacija „Gyvastis” yra savanoriška, nepolitinė, nepriklausoma visuomeninė inkstų ligomis sergančiųjų, transplantuotųjų ir laukiančiųjų transplantacijos, jų artimųjų, medikų ir kitų, organų donorystei pritariančių asmenų, sąjunga, įkurta 1993 m. Pagrindinės veiklos kryptys yra organų donorystės propagavimas, pacientų interesų atstovavimas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje ir tarptautiniu mastu, įvairiapusė tarpusavio pagalba, pacientų ir jų artimųjų švietimas apie inkstų ligas ir jų gydymo būdus, praktinių sveikesnės gyvensenos įgūdžių ugdymas, psichologinė pagalba pacientams ir jų artimiesiems. „Gyvastis“ aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos ir su Europos pacientų bei neįgaliųjų organizacijomis. ❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤

Administratorė E. Romeiko
Nuotr. užimtumo specialistė I. Žarina

Saulėtą spalio 1-osios dienos popietę dienos centrų „Darugystės namai” ir „Kriauklelė” atstovai, pilnomis vaišių rankomis, aplankė Kuosinės socialinės globos namus, norėdami padovanoti šilumą, šypsenas ir nuoširdžius sveikinimus esnatiems čia senjorams. Mažieji dalyviai dovanojo ne tik eilėraščius, bet ir savo rankomis kurtas dovanėles. Tai jautri akimirka, kai susitinka dvi kartos – vaikystės džiaugsmas ir gyvenimo išmintis.
Virtualaus kalendoriaus day.lt duomenimis šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms.

1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Dar 1982 m. Vienoje buvo patvirtinta tarptautinė senėjimo problemų sprendimo programa, o 1991 m. Generalinė asamblėja patvirtino rezoliuciją, kurioje išdėstytas požiūris ir į senatvės problemas ir nuostatai, kurių patariama laikytis visoms šalims.

Administratorė E. Romeiko, globos centro vedėja M. Kizelevič
Nuotr. užimtumo specialistės I. Dzengo, I, Žarina

Rugsėjo 28 d. Šumsko miestelis šventė tradicinius Šv. arkangelo Mykolo atlaidus ir derliaus mugę. Diena prasidėjo šventomis Mišiomis Šumsko Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. Vėliau, prie Šumsko kultūros centro, klebonas palaimino susirinkusius svečius ir pašventino prekybos vietas, pripildytas meistrų dirbinių bei gėrybių. Šventę vainikavo koncertas, kurį savo pasirodymais papuošė tiek vietos talentai, tiek svečiai iš Lenkijos.
Šventėje mūsų įstaigą reprezentavo būrys darbuotojų ir globotinių.
 

Administratorė E. Romeiko, 
Nuotr. socialinė darbuotoja I. Žilinskienė

Tėvai yra pirmieji ir svarbiausi vaiko mokytojai – nuo jų pavyzdžio priklauso, kokius santykių, elgesio ir vertybių modelius vaikas perims. Tad vaiko teisių gynėjai primena, kad pirmiausia būtent šeimoje vaikas išmoksta empatijos, mandagaus ir pagarbaus bendravimo, atjautos ir kitų svarbių vertybių. O kaip savo pavyzdžiu ugdyti vaiką, pataria vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė.

Daugiau naudingų patarimų tėvams – čia.

Esame įpratę vaiką pamokyti žodžiu: primename prieš valgį nusiplauti rankas, nepamiršti atlikti namų darbų ir susitvarkyti kambarį, sudrausminame, jei vaikas elgiasi nemandagiai, pagiriame, kai gauna gerą pažymį.

Tačiau vaiko teisių gynėjai primena, kad vien žodžių vaikui nepakanka. Jei tėvai moko mandagumo, tačiau patys dažnai ginčijasi ar kalba grubiai, vaikas mokosi ne iš patarimų, o iš pavyzdžio. Todėl būtent pozityvus suaugusiųjų elgesys: pagarba, supratingumas, mokymasis pripažinti ir ištaisyti klaidas tampa geriausia pamoka vaikui.  
„Net ir labai mažas vaikas mato, kaip suaugusieji sprendžia nesutarimus, kaip kalba vieni su kitais, kaip parodo jausmus ar reaguoja į pozityvius ar negatyvius gyvenimo momentus. Visa tai tampa vaiko vidiniu vadovu, pagal kurį jis vėliau pats kurs santykius su aplinkiniais“, – pastebi vaiko teisių gynėja.

G. Salickienė pataria tėvams prisiminti kelis dalykus, kurie padės per pozityvų pavyzdį auginti vaiką:

Atvirai ir pagarbiai kalbėkitės tarpusavyje ir su vaiku. Kai šeimoje kalbama pagarbiai, net jeigu nuomonės išsiskiria, vaikas jaučia garantiją, kad ir jis bus išgirstas bei mokosi girdėti kitus žmones, gerbti kitokias nuomones.

Nebijokite pripažinti klaidų. Kai suaugęs žmogus pasako: „atsiprašau, suklydau“, arba „šį kartą man nepavyko, bet pabandysiu dar kartą“, vaikas mato, kad klaida – ne tragedija, o natūrali gyvenimo dalis. Tokiu būdu formuojamas suvokimas, kad klysti galima. Svarbiausia – iš klaidų mokytis.

Rūpinkitės ne tik vaiku, bet ir savimi. Poilsis, sveikata ir emocinė pusiausvyra yra būtini ne tik vaikams, bet ir tėvams. Jei suaugęs žmogus nuolat skuba, jaučiasi pavargęs, vaikas tai mato ir ima suprasti, kad toks gyvenimo ritmas – normalus. Net jei tėvai kartoja, kad svarbu ilsėtis, pakankamai išsimiegoti ar sportuoti, stipriausiai veikia ne žodžiai, o jų pačių kasdieniai įpročiai. Kai vaikas pastebi, kad mama ar tėtis sąmoningai randa laiko poilsiui, skiria dėmesio sveikai mitybai, eina pasivaikščioti, jis mokosi, kad rūpintis savimi yra vertybė.

„Vaikai užauga stipresni, kai mato, kad jų tėvai rūpinasi ir jais, ir savimi. Kiekviena kasdienė akimirka tampa pamoka, o geriausia dovana vaikui – tėvų parodytas pagarbos, meilės ir atvirumo pavyzdys“, – primena G. Salickienė.

Straipsnis čia.

Parengė administratorė E. Romeiko pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos
ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos straipsnį.
Nuotr. Pixabay

Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro globos centras siūlo darbą budintiems globotojams Jei tai gali būti Tu- susisiekime!

150-asis Čiurlionio gimtadienis buvo minimas 2025 m. rugsėjo 22 d. Tą dieną palaikėme Čiurlionio jubiliejinių metų idėją – giliau nei siekia žvilgsnis tyrinėti Čiurlionio laiką, besijungiantį su mūsų laiku, leistis į keliones, vedančias savęs ir pasaulio pažinimo link. Kūrybos ir kūrybiškumo gilesnis suvokimas tapo mūsų darbuotojams ir globotiniams bei paslaugų gavėjams gimtadienio šventės esminiu raktu. 

Dienos centre „Draugystės namai” įvyko kultūros edukacija, vaikai klausydami Čiurlionio muzikos piešė savo pasveikinimą tiesiai Čiurlioniui – daugiaaukštį gimtadienio tortą. Dienos centre tvyrojo gimtadienio nuotaikos, buvo pilna balionų, daug skanių vaišių.
     

Čiurlionio gimtadienio dieną šventinė nuotaika pasklido ir šeiminių namų (Naujosios g.) kasdienybėje. Darbuotojai kartu su jaunuoliais skyrė pusdienį savo kūrybiškumo ir kultūrinių kompetencijų ugdymui. Klausydami Čiurlionio kurtos muzikos, atrinkę įdomiausius sau Čiurlionio paveikslus bei panagrinėję jo biografiją, jaunuoliai paruošė stendą, kuris kaėdamas namuose kreips visų gyventojų ir svečių dėmesį. Tokiu būdu Čiurlionio dvasia pasklido po visus šeiminius namus ir pasiliks ten dar ilgai…

Dienos centre „Kriauklelė” vyko kūrybinis užsiėmimas – vaikai piešė menininko portretą. Begrojant Čiurlionio muzikai vaikai pasinėrė į kūrybos pasaulį, gavosi puikūs piešiniai ir graži parodėlė „Čiulionis vaikų akimis”.
 

Dėkojame darbuotojoms už gražias ir smagias idėjas! Dėkojame vaikams už neblėstantį kūrybiškumą ir entuziazmą. Jo diena tampa visos kultūros švente. Sveikiname Čiurlionį!

Administratorė E. Romeiko,
Nuotr. užimtumo specialistės I. Žarina ir I. Dzengo, socialinė darbuotoja B. Bocevič