Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras

Lapkritį pradėjome nuo kapų lankymo. Darbuotojos kartu su globotiniais nuėjo į bažnyčią, į kapines, papasakojo apie tuos, už kuriuos melstasi, kam degė žvakelę, šitaip bandant išlaikyti tradicijas. Pasak etnologės GRAŽINOS KADŽYTĖS Vėlinių metas – tai žmogaus bandymas suvokti, kas yra po mirties, kur yra mūsų artimieji. 
 

O paskutinę spalio dieną jaunuoliai šauniai leido laiką, minėdami Heloviną. Kaip dienraščiu Bernardinai.lt sakė kunigas RIMANTAS GUDELIS „Helovino šventimas – tik pramoga, nepažeidžianti Dievo ar Bažnyčios įsakymų, tad ją švęsti galima. Nematau jokios priežasties tai drausti, nors nėra būtina švęsti“. Tad jaunuoliai smagiai leido vakarą piešdami veidus ir užkandžiaudami.

Dienraščio Bernardinai.lt straipsnis apie helovino šventimą ir Vėlinių tradicijų puoselėjimą čia.

Administratorė E. Romeiko
Nuotr. individualios priežiūros darbuotojos A. Malyško, T. Kolba, Z. Seniut

🌞✨ Vaikų dienos centras „Draugystės namai“ kviečia prisijungti mažus ir didelius draugus!

Čia kasdien kupina šypsenų, kūrybos ir šilumos 💛
Kartu žaidžiame, keliaujame, mokomės, kalbamės, kuriame, dalijamės džiaugsmais ir išmokstame įveikti sunkumus.

👧🧒 Laukiame vaikų nuo 6 m. amžiaus.
📍 Vieta: Vilniaus g. 13-1, Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus r.

🕓 Laikas: Darbo dienomis 13.00-17.00
📞 Daugiau informacijos: tel. +37052463476, el. p. info@seimoskc.lt

💛 Nes „Draugystės namuose” visada laukiami visi!

Nuotr. Pixabay

Prasidėję mokslo metai neretai vaikus ir tėvus įsuka į mokslų ir darbų sūkurį. Tad rudens atostogos puiki proga nuo to pailsėti ir pabūti drauge. Dalinamės valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos straipsniu, o patarimais, kaip smagiai išnaudoti šį laiką, dalijasi vaiko teisių gynėja Irena Cibulskienė.

Vaiko teisių gynėjos Irenos Cibulskienės interviu žiūrėkite čia.

„Kad pailsėtume per atostogas, visai nebūtina keliauti į kitą šalį ar planuoti daug veiklų. Juk ir namuose galime susikurti tikrą ramybės oazę. Pavyzdžiui, užsiimant kūrybiniais darbeliais, kurie gali išlikti jaukiais atsiminimais. Ar leidžiant laiką čia pat kieme“, – sako pašnekovė.

O čia kelios idėjos, ką galėtumėte nuveikti kartu su vaiku:

• Knygų skirtukų gamyba – storesnio popieriaus ar kartono juosteles galite papuošti įvairiai, pavyzdžiui, ant jų piešti, klijuoti lipdukus ar panašiai. Galbūt vaikas galėtų sukurti knygos skirtuką jums, o jūs – vaikui.
• Bendras piešinys – pasirinkite didesnį popieriaus lapą ir mėgstamas piešimo priemonės. Žingsnis po žingsnio prie paveikslėlio prisideda kiekvienas šeimos narys. Pavyzdžiui, vienas nuspalvina dangų, kitas nupiešia gėlę ir panašiai.
• Lobių paieškos – paslėpkite kokį nors daiktą, pavyzdžiui, kamuoliuką ir suteikite vaikui kelias užuominas, kaip jį rasti. O galbūt ieškodamas vaikas galėtų ir atlikti paprastas užduotis. Pavyzdžiui, kažką suvaidinti ar įminti lengvą mįslę, taip gaudamas dar vieną užuominą, kur rasti lobį.
• Moksliniai eksperimentai – skatina ne tik įsitraukimą, bet ir smalsumą. Saugiai namuose galite eksperimentuoti, pavyzdžiui, į lėkštę su vandeniu įbėrę pipirų. Įmerkite pirštą į vandenį – pipirai nesujudės, tačiau ant piršto galiuko užlašinkite šiek tiek indų ploviklio ir vėl palieskite vandenį ir pipirai išsisklaidys. Taip pat galite pabandyti į lėkštę su pienu įlašinti kelis lašus skirtingų spalvų maistinių dažų. Ausų krapštuką įmerkite į indų ploviklį, o tada į pieną. Nustebsite kaip įdomiai pradės judėti spalvos.
• Rudens žibintai – nudažykite tuščius stiklainius guašu ar aplipdykite lapais, vėliau įdėkite arbatinę žvakutę ir štai – jauki žvakidė. 

Laikui drauge smagu išbandyti ir improvizuotą pasakų skaitymą, keičiant balso tembrą. Pavyzdžiui, iš bibliotekos galima pasiimti pasaulio pasakų rinkinį. Dar negirdėtos istorijos praturtins kiekvieno šeimos nario žinias, o garsus skaitymas vaikams suteiks džiaugsmo, paskatins įsitraukimą.

„Svarbu atminti, kad vaikai neretai turi daug energijos, kurią svarbu išlieti. O buvimas gryname ore yra svarbus visiems. Tad, jei tik leidžia orai, galbūt kartu su vaiku galėtumėte smagiai parungtyniauti, pavyzdžiui, kas surinks daugiau spalvotų lapų ar kaštonų per skirtą laiką. Arba užsiimti lobių medžiokle – sudarius rudens gėrybių sąrašą, pavyzdžiui, gilių, kaštonų ar plunksnų, leistis į jų paieškas”, – sako I. Cibulskienė.

Taip pat pašnekovė rekomenduoja žaidimus, kurie bus smagūs žaidžiant tiek namuose, tiek lauke. Pavyzdžiui, „šilta-šalta“, kai ieškoma paslėpto daikto. Ar „juda-nejuda“ – tereikia įjungti muziką, kol ji groja – žaidėjai šoka, kai nutyla – sustingsta.

Svarbu atminti, kad net ir paprasti rankdarbiai ar žaidimai kieme gali tapti įsimintinomis akimirkomis. Juk būtent buvimas kartu kuria stiprų tėvų ir vaikų ryšį.  

Straipsnis čia.

Parengė administratorė E. Romeiko pagal VVTAĮT prie SADM straipsnį
Nuotr. Pixabay.com

Šv. Faustinos šeiminių namų globotiniai su individualios priežiūros darbuotojos pagalba sukūrė afrikietiškas lėles.

Edukacijos metu paaugliai mokėsi kurti iš antrinių žaliavų – susuktų laikraščio šiaudelių. Suformavę figūras, jas suklijavo bei nudažė pasirinktomis spalvomis.

Šios lėles parodo, kad iš paprastų daiktų galima sukurti gražią namų dekoraciją. 

Individualios priežiūros darbuotoja V. Homčenko

Dalinamės Psichologijatau.lt straipsniu apie tėvystės suteikiamus jausmus – pasididžiavimą ir nuostabą. Šie jausmai ne tik dovanoja malonias akimirkas, bet ir tiesiogiai prisideda prie psichologinės sveikatos. Mokslininkai nustatė, kad pasididžiavimas susijęs su didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir mažesniu neigiamų emocijų kiekiu, o nuostaba stiprina gyvenimo prasmės jausmą ir pasitenkinimą. Anot tyrėjų, šios pakilios emocijos gali padėti tėvystę paversti labiau džiuginančia, kad ir su kokiais iššūkiais susiduriama.
Iki šiol dauguma tėvystės tyrimų akcentavo sunkumus: stresą, atsakomybės krūvį, išsekimą. Tačiau Princetonas Chee, Ročesterio universiteto doktorantas ir tyrimo autorius, pabrėžia, kad svarbu matyti ir kitą aspektą: „Jei tėvystė būtų tik nuovargis ir iššūkiai, kodėl tiek daug žmonių vis tiek nusprendžia turėti vaikų?“

P. Chee kartu su komanda pasirinko dvi dažnas su tėvyste susijusias emocijas: pasididžiavimą (orientuotą į pasiekimus) ir nuostabą (orientuotą į ryšį, žavėjimąsi ir stebuklo patirtį). Mokslininkai atliko apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 tėvų, ilgalaikį stebėjimą, trukusį tris mėnesius, ir eksperimentą. 

Rezultatai buvo nuoseklūs: pasididžiavimas siejosi su didesniu pasitenkinimu ir mažesniu kiekiu neigiamų emocijų, tačiau nebuvo tiesiogiai susijęs su gyvenimo prasme. Nuostaba turėjo platesnį poveikį – ji ne tik kėlė pasitenkinimą, bet ir augino gyvenimo prasmės jausmą.

Įdomu tai, kad tėvai, auginantys mažesnius vaikus, dažniau patirdavo nuostabą – galbūt dėl to, kad pirmieji žingsniai, žodžiai ir kasdienės atradimų akimirkos natūraliai atrodo stebuklingos. Tyrimas parodė, kad tiek pasididžiavimas, tiek nuostaba stiprina meilės ir ryšio su vaiku jausmą, taip pat suteikia galimybę patirti savitranscendenciją – pojūtį, kad esi dalis kažko didesnio nei tu pats.

Pasididžiavimą tėvams dažniausiai įkvėpdavo vaiko laimėjimai: išmoktas naujas įgūdis, pademonstruotas atkaklumas ar talentas. Nuostabą dažniau sukeldavo bendros patirtys: nuoširdūs artumo momentai, meilės ir gerumo gestai, netikėtas vaiko jautrumas. Tyrėjai pabrėžia, kad tėvystė suteikia ne tik iššūkių, bet ir unikalių emocinių dovanų. Pasididžiavimas ir nuostaba yra tie jausmai, kurie kasdienybę paverčia prasmingesne kelione.

P. X. Chee, C. J. Shimshock, & B. M. Le. Feeling Pride and Awe in Parenthood: The Unique Emotional Rewards of Parenting on Well-Being; Social Psychological and Personality Science, 0(0), 2025.

Straipsnis čia. 

Parengė administratorė E. Romeiko
pagal Psichologija.lt informaciją
Nuotr. Pixabay.com

Dalinamės Bernardinai.lt straipsniu apie tai, kodėl vienų žmonių santykiai pasižymi darna ir atvirumu, o kitų vyrauja emocinis šaltis ar nestabilumas? Pasak medicinos psichologės GIEDRĖS GUTAUSKIENĖS, atsakymas slypi prieraišumo modeliuose, kurie formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir vėliau atsispindi santykyje su savimi ir kitais, šeimos dinamikoje bei tėvystėje.

Psichologė G. Gutauskienė primena, kad yra išskiriami keturi pagrindiniai prieraišumo tipai: saugaus prieraišumo, vengiamo prieraišumo, ambivalentiško (populiarioje kultūroje dar vadinamo nerimastingu) prieraišumo bei dezorganizuoto prieraišumo. Per santykį su tėvais ar globėjais formuojasi ankstyvosios vaikystės patirtys, kurios ir sudaro mūsų vėlesnio prieraišumo pagrindą.

„Idealiu atveju, kai vaikystėje tėvai ar globėjai sukuria tokią dermę, kad visi šeimos nariai rūpinasi vieni kitais, o vaiko poreikiai, atsižvelgiant į jo raidos amžių, nuosekliai atliepiami, formuojasi saugaus prieraišumo tipas“, – sako psichologė. Kitu atveju gali formuotis nesaugus prieraišumas, kuris gali pasireikšti skirtingomis formomis.

Kai prieraišumas sutrikdomas, tėvų ar globėjų reakcijos yra abejingos ar reaguojama nenuosekliai, vaikas jaučiasi nesaugiai. „Nesulaukus palaikymo formuojasi požiūris, kad kiti manęs nesupranta ir mano poreikiai yra nesvarbūs, todėl suaugus gali būti sunku tvarkytis su emocijomis, o santykiuose formuojasi nesaugumo jausmas“, – teigia psichologė.

Toks žmogus neišmoksta siekti artumo, jam sunku pasitikėti kitais, paprašyti pagalbos. Augant nesaugioje aplinkoje vystosi poreikis nuolat suvaldyti situaciją, nerimaujama, kad ištiks kažkas netikėto, todėl dažnai į tam tikrus įvykius perdėtai reaguojama kaip į grėsmingus.

Pasak G. Gutauskienės, saugiai prisirišantys žmonės kuria sveikus ir abipusiškai vertingus ryšius, gerai jaučiasi bendradarbiaudami su kitais ir būdami vieni. Jie gali pasirūpinti savimi ir kitais, suprasti tiek savo, tiek kitų poreikius ir juos atliepti, apsvarsto įvairias galimybes, mąsto lanksčiai, todėl konstruktyviai sprendžia iškilusias problemas ar konfliktus. Skaitykite toliau →

Jau dalinomės patarimais tėvams, kaip be draudimo pasiekti teigiamų rezultatų (straipsnis čia). Patarimus papildome Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos technologiniais sprendimais, kurie padeda išvengti vaikų internete tykančių pavojų.

Štai keletas svarbiausių:

• Naudokite interneto turinio filtravimo programas, kurios įdiegiamos į vaikų naudojamus išmaniuosius įrenginius ir kompiuterius, kuriuose vaikai gali naršyti savarankiškai. Turinio filtravimo programų pagalba, galėsite stebėti, ką vaikai veikia internete, apriboti vaikų galimybes parsisiųsti įvairias programėles ir žaidimus, apriboti lankymąsi žalingo turinio interneto svetainėse, galėsite kontroliuoti vaikų buvimo laiką internete ir pan. Daugiau patarimų kaip išsirinkti tinkamą turinio filtravimo priemonę, iš kur parsisiųsti, ir kitus praktinius patarimus, galite rasti čia; 
• Įjunkite saugios paieškos funkciją interneto paieškos sistemose, pavyzdžiui Google, Bing, Yahoo, YouTube ir kt. Šios funkcijos padės filtruoti žalingą interneto turinį;
• Nustatykite draugišką naršyklės pradžios svetainę;
• Prieš įdiegdami žaidimus ar programėles atidžiai patikrinkite, kokį žymėjimą jiems suteikia Europos žaidimų informacijos vertinimo sistema PEGI ir įsitikinkite, ar ketinamas įdiegti žaidimas ar programėlė yra tinkami vaiko amžiui.

Svarbu nepamiršti, kad vaikai dažniausiai yra pažangesni interneto naudotojai, nei atrodo suaugusiems. Tad nesuklyskite ir neikite vien tik draudimų ir apribojimų keliu. Vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti vaikų saugumą internete yra nuolatinis kalbėjimasis su jais, domėjimasis, kas jiems svarbu, kaip jie leidžia laiką internete, mokymasis kartu su jais, nuoširdus paaiškinimas, kodėl dalį turinio ar laiko leidimo intervalą prie išmaniųjų įrenginių, norime apriboti. Tikėtina, jei vaikai nesupras ribojimų prasmės – kodėl tai svarbu ir nuo ko mes norime juos apsaugoti, jie ieškos ir tikrai suras būdų, kaip šiuos draudimus apeiti.

Daugiau čia.

Parengė administratorė E. Romeiko,
pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos informaciją
Nuotr. Pixabay.com

Skaitmeninės etikos centras dalijasi naujuasio tyrimo, pristatyto Lietuvoje 2025 m. spalio 7 d., duomenimis. Tyrimas atskleidė „laviną“ seksualinio išnaudojimo ir prievartos atvejų už uždarų durų – milijonai vaikų tampa taikiniais ir internete, ir realiame gyvenime, netgi ten, kur jie turėtų jaustis saugiausi, o dirbtinio intelekto „deepfake“ technologijų banga kelia naują žalą.

„Childlight Global Child Safety Institute“, veikiantis prie Edinburgo universiteto Škotijoje, Vilniuje vykstančiame ISPCAN kongrese pranešė, kad saugumo priemonių trūkumas lėmė, jog mobilieji telefonai tapo tiesioginiu kanalu į pavojų, galinčiu paversti vaikų miegamuosius nusikaltimo vietomis.

Institutas taip pat pateikė naujų įžvalgų apie vaikų seksualinės prievartos ir išžaginimo mastą – neretai šie nusikaltimai įvykdomi artimųjų, kurie tuos pačius vaikus išnaudoja ir internete. Įspėdamas, kad pernelyg dažnai „namai yra vieta, kur skauda“, institutas pabrėžia būtinybę daugiau dėmesio skirti prevencijai.

Naujasis „Childlight“ tyrimas „Into The Light“, paremtas reprezentatyviais gyventojų apklausų duomenimis, rodo, kad apie 7 % vaikų Vakarų Europoje (apie penki milijonai) yra išžaginami arba patiria seksualinį smurtą iki 18 metų amžiaus. Tokios patirtys dažnesnės tarp mergaičių (9,7 %) nei tarp berniukų (3,9 %).

Analizuojant 48 tyrimus iš 19 Europos šalių, nustatyta, kad 4,7 % vaikų patiria išžaginimą (5,3 % mergaičių, 1,6 % berniukų), o 7,4 % – kitokias seksualinės prievartos formas iki sulaukdami pilnametystės (11,8 % mergaičių, 4,5 % berniukų). Apklausos, atliktos tarp paauglių, atskleidė, kad vienas iš dvidešimties (5,1 %) nurodė, jog buvo išžagintas ar patyrė seksualinį smurtą per paskutinius metus iki tyrimo.

„Childlight“ taip pat įvertino technologijų sukeltos prievartos mastą – įskaitant viliojimą internete, priverstinius seksualinius kontaktus ir nelegaliai fotografuotos ar filmuotos vaikų seksualinės prievartos medžiagos (angl. Children Sexual Abuse Material, CSAM) kūrimą bei platinimą.

Tyrimas atskleidė, kad apie vienas iš penkių vaikų Vakarų Europoje (19,6 %) iki 18 metų patiria seksualinio pobūdžio viliojimą ar prievartinį elgesį internete, kas reiškia beveik 15 milijonų vaikų paveiktų regione. Maždaug vienas iš septynių vaikų susidūrė su tuo per pastaruosius metus. Duomenys rodo, kad daugiau nei 55 % įvertintos CSAM medžiagos sukurta giminaičių, o tėvai 2024 m. visame pasaulyje, kaip manoma, pagamino daugiau nei 900 000 tokių vaizdų. Dažniausiai nusikaltėliai yra tėvai ar patėviai, tačiau pasitaiko ir motinų, brolių, seserų, senelių, dėdžių ir tetų atvejų.

„Childlight“ ataskaita – vienintelis tokio masto pasaulinis tyrimas – pabrėžia, kad 2023–2024 m. kenksmingos dirbtinio intelekto generuotos prievartos medžiagos internete (pavyzdžiui, „deepfake“ vaizdai, kuriuose vaikų veidai įterpiami į seksualinius atvaizdus) padaugėjo 1 325 %. Atvejų skaičius išaugo nuo 4 700 pranešimų, užregistruotų National Center for Missing and Exploited Children 2023 m., iki daugiau nei 67 000 2024 m.

Įvardijamos ir šalys, kuriose talpinama daugiausia vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos Europoje: Nyderlandai tapo „karštuoju tašku“, silpninančiu vaikų apsaugos pastangas Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse, Lietuva taip pat patenka tarp tų Vakarų Europos šalių, kuriose tokia medžiaga prieinama dažniausiai.

Daugiau čia.

Parengė administratorė E. Romeiko
pagal Skaitmeninio etikos centro informaciją
Nuotr. Pixabay.com

Informuojame, jog nuo spalio 17 d. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro Globos centras pradeda vykdyti specializuotus mokymus norintiems tapti budinčiais ar nuolatiniais globotojais!

Vieta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras, Vilniaus g. 13, Kalvelių k., Vilniaus r.
Laikas – Iš viso 8 susitikimai po 3 val. (nuo 9.00 iki 12.00 val.), kartą per savaitę – penktadieniais.

Daugiau informacijos +37052463476, el. p. info@seimoskc.lt

Besidominčius be tėvų globos likusių vaikų globa (rūpyba) kviečiame kuo skubiau kreiptis dėl prašymo pateikimo į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Vilniaus rajone adresu A. Vivulskio g. 16, Vilnius.

#vaikaiyravaikai #TuGaliTaptiNamais #GlobaDovana

Ruduo – grybų metas. Ir nors miške jų ne per daugiausiai, šeiminiuose namuose (Naujoji g.) nuostabaus grožio, lyg iš pasakų, grybukų pilni namai.

Administratorė E. Romeiko 
Nuotr. socialinė darbuotoja B. Bocevič