Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras

Artėjant gražiausioms metų šventėms, jau visą lapkričio mėnesį mūsų įstaigos padaliniuose vyko aktyvus pasiruošimas 🎄⭐👼🎄⭐👼🎄⭐👼🎄⭐👼🎄⭐👼
Jau ne pirmi metai, kai prisijungiame prie pirmosios ponios Dianos Nausėdienės inicijuotos kalėdinės akcijos. Šiemet akcijos šūkis ir tema „Sparnuoti išminties, žinių ir kūrybos metai”. Dienos centrų ir šeiminių namų vaikai ir darbuotojai smagiai leido laika darydami iš veltinio nuostabaus grožio pelėdas ir knygas 🦉📚🦉📖🦉📚🦉📖🦉

Na o dar viena nuostabi iniciatyva – šiemet pirmąkart dalyvaujame Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje – International Christmas Charity Bazaar (ICCB) 2025. Mugė vyks 2025 m. lapkričio 29 d. Šiuolaikinio meno centre. Laukiame visų, kurie norėtų įsigyti mūsų su meile gamintų veltinių žaisliukų arba angeliukų 🎄⭐👼🦉🎄🎄🎄
 

Administratorė E. Romeiko
Nuotr. I. Žarina, B. Bocevič, K. Juckevič, E. Romeiko

Psichologė, šokio – judesio terapeutė Vigita Rakauskienė kalbino savo kolegę šokio-judesio ir kūno terapeutę Rasą Birietę. Dalijamės šiuo interviu.

Ar mūsų visuomenėje galioja stereotipinis požiūris į smurtą prieš moteris bei patį smurtautoją?

Dirbdama terapinį darbą pastebiu nemažai stereotipinių požiūrių į smurtą apskritai bei nuomonių įvairovę. Žmonės drąsiau reiškia savo nuomonę, požiūrį ir manau tai sveikintina, tačiau dar girdžiu, jog nemaža dalis bendrauja „šakalų“ kalba. Šis terminas yra nesmurtinės komunikacijos metodo kūrėjo Maršalo Rozenbergo. Tai kalba, kuri neigia pasirinkimus, neigia atsakomybę už savo veiksmus, kai kas nors paklausia kodėl taip padarei, atsakai, kad privalėjai, nes kalta aplinka, kurioje augai, šeima, politikai ir pan. Mąstoma sąvokomis, kas geras/blogas, teisus/neteisus, normalus/nenormalus, laimėtojas/pralaimėtojas ir t.t. Labai pamažu pereidinėjame prie „žirafų“ kalbos – širdies kalbos, kur mokomės būti sąmoningi savo pasirinkimuose, kai visų poreikiai atliepti, dalijamės noriai, iš širdies, o ne prievartos. Kai niekada nedarome to, ko patys nepasirenkame daryti. Sukuriame kokybišką ryšį, kur visų poreikiai gali būti patenkinti. Norėčiau, kad visuomenė galėtų sparčiau edukuotis suvokdama smurto temą, todėl labai palaikau visas socialines ir kitas smurto mažinimo iniciatyvas.

Yra žinomas terminas – Mušamos moters sindromas (MMS) (angl. Battered woman syndrome). Jis pirmą kartą panaudotas L. Walker 1977 m. Šio sindromo konstruktas apima ženklų ir simptomų visumą, tam tikrą elgesio modelį, kuris būdingas moterims, patyrusioms fizinį, seksualinį ar psichologinį savo sutuoktinio ar partnerio smurtą. Kaip ši ženklų ir simptomų visuma atsispindi moters kūne? Ir kaip moteris mato savo kūno vaizdą?

Dažniausiai ji mato save neadekvačiai. Nevertina savo grožio, pastangų, gebėjimų, talentų. Jos kūnas yra nuolatiniame budėjimo režime ir pasirengęs „kovok, bėk, sustink“ streso reakcijoms. Rankose, pečių juostoje, žandikaulyje didelė įtampa, kvėpavimas paviršutiniškas, diafragma užspausta, kūno korpusas palinkęs į vidų, lyg atsitraukiant; visame kūne daug rigišiškumo, kietumo. Šių ir įvairių kitų ženklų ir simptomų pasekoje, smurtą patyrusias moteris kamuoja įvairūs skausmai, negalavimai, ligos. Jų nervų sistemos simpatinė dalis yra pervargusi, o parasimpatinė – atsakinga už poilsį, atsipalaidavimą – daug rečiau įsijungia, dėl to gali jausti nuolatinį nerimą, dirglumą. Taip pat pastebiu, kad neretai šios moterys giliai viduje nešiojasi gėdos jausmą, kad yra netinkamos, defektuotos, „blogos“. Ši emocija, kaip būsena, skatina užsisklęsti, slėptis, neišreikšti savęs, nuneigti savo poreikius, norus, svajones, sunkiau atpažinti savo jausmus, pastebėti įsitikinimus, kuriais vadovaujasi. Skaitykite toliau →

Lapkričio 25-ąją minime Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną ir pradedame 16-kos dienų aktyvizmo kampaniją. Šitaip Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d. vyksta akcija „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris”, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą lyties pagrindu, didinti žmonių sąmoningumą. Šios akcijos ženklas – oranžinė spalva – kovos su smurtu prieš moteris spalva visame pasaulyje.
Dalinamės skaudžia Lietuvos statistika, kuria pristato Moterų informacijos centras, skelbdamas naujausius Specializuotos pagalbos centro (MIC SKPC) duomenis. Statistikoje nurodoma, kad smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje išlieka vienas iš labiausiai paplitusių smurto režimų, o daugiausia nukenčia būtent moterys.

Daugiau nei 5700 pranešimų: smurtas prieš moteris išlieka masinis
2025 m. I–III ketvirčiais MIC SKPC gavo 5701 pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (SAA) ar jo pavojaus. Iš jų didžiąją dalį sudarė pranešimai apie smurtą prieš moteris – net 4364 atvejai, arba 77 procentai visų gautų pranešimų. Dauguma smurto atvejų (93%) smurtavęs asmuo buvo vyras, o didelė dalis smurtą patyrė nuo esamų partnerių – sutuoktinių ar sugyventinių.

MIC vyr. konsultantė Kristina Kiselytė pabrėžia, kad šie duomenys – ne tik skaičiai, bet ir visuomenės veidrodis: „Kai per devynis mėnesius gauname daugiau kaip 5700 pranešimų, iš kurių 4364 susiję su smurtą patyrusiomis moterimis, tai aiškiai parodo problemos mastą. Didžioji dalis moterų smurtą patiria romantiniuose santykiuose, dažnai smurtauja buvę partneriai. Žvelgiant į mūsų turimą statistiką ir žinant apklausų išvadas, kad apie 60% smurtą patyrusių asmenų pagalbos nesikreipia, akivaizdu, jog smurtas prieš moteris Lietuvoje yra kasdienybė, o ne pavieniai atvejai,“ – sako K. Kiselytė. „Lapkričio 25-oji ir prasidedanti 16 dienų kampanija mums primena, kad už kiekvieno skaičiaus yra moteris, mūsų draugė, kaimynė, mama ar pažįstama, kuriai reikalinga saugumas ir parama.“

Jaunimo santykiai: psichologinis smurtas neatpažįstamas, o smurtas – plačiai paplitęs

Pernai atliktas Moterų informacijos centro tyrimas papildomai atskleidė, kad smurtas tarp jaunimo yra gerokai labiau paplitęs, nei manoma. Net 47,5 procento besimokančiųjų Lietuvoje nurodė patyrę fizinį smurtą, o trečdalis – seksualinį. Tai liudija, kad smurtas nėra tik suaugusiųjų problema – jauni žmonės jį patiria ir romantiniuose santykiuose, ir kasdienėje aplinkoje.
Tyrimai rodo, kad romantiniuose jaunimo santykiuose psichologinis smurtas itin paplitęs, tačiau sunkiai atpažįstamas. Dalis jaunuolių mano, kad partnerio vietos sekimas ar telefono tikrinimas yra priimtinas elgesys. Taip pat beveik pusė jaunuolių, tiek merginų, tiek vaikinų, tiki, kad pavyduliavimas, tai – meilės išraiška, o ne toksiškas elgesys.
Dar labiau neramina jauno žmogaus požiūris į smurtą patyrusius asmenis. Dalis jaunimo vis dar įsitikinę, kad jei žmogus lieka smurtiniuose santykiuose, jis pats yra dėl to kaltas – taip mano ir jaunos merginos, ir dar dažniau vaikinai. Jaunuoliai ir jaunuolės taip pat yra linkę galvoti, kad merginos pačios kaltos, jei jų intymios nuotraukos yra paviešinamos be jų sutikimo – Lietuvoje yra pasitaikę atvejų, kai būtent mergina dėl paviešintų nuotraukų susilaukia patyčių, yra priversta keisti mokyklą, o tai padaręs vaikinas – pasekmių nesusilaukia. Tokios istorijos ir tyrimų atskleistos nuostatos rodo, kad smurtą patyrusių asmenų kaltinimo kultūra įsitvirtina labai anksti.

Lietuva išsiskiria ES kontekste: visuomenės nuostatos vis dar toleruoja smurtą

Eurobarometro 2024 m. tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai turi kur kas daugiau smurtą pateisinančių stereotipų nei ES vidurkis. Europoje didžioji dauguma respondentų mano, kad smurtas prieš moteris bet kokia forma yra visiškai nepriimtinas. Tačiau Lietuvoje situacija kitokia: vos daugiau nei pusė apklaustųjų pasisako prieš fizinį smurtą poroje, o likusi dalis tam tikra forma jį pateisina.
Tyrimas taip pat parodė, kad dalis Lietuvos gyventojų mano, jog moterys perdeda ar išgalvoja pranešimus apie smurtą ir išžaginimą, o atsakomybė dėl be sutikimo išplatintų intymių nuotraukų neretai nepagristai perkeliama nukentėjusiajai ir suaugusiųjų tarpe. Tokios nuostatos dar labiau sumažina tikimybę, kad smurtą patyrusios moterys kreipsis pagalbos.

Straipsnis čia.

Parengė administratorė E. Romeiko pagal Moterų informacijos centro duomenys
Nuotr. Pixabay.com

Nesusimastome, kad egzistuoja šie slapti dėmesio žudikai…
Tai ekranai – ne tik pramogų šaltinis, bet ir vienas didžiausių šiuolaikinių dėmesio vagių. Kuo daugiau laiko praleidžiame prie ekranų, tuo sunkiau susikaupiame, išlaikome dėmesio koncentraciją. Maža to, vien dėl to, kad šalia padėtas telefonas, mes daromės mažiau produktyvūs. Psichologijatau.lt primena, kaip mus veikia nuolatinis buvimas „online“. 

1. Vartotojų psichologiją tiriantis mokslininkas Adrianas F. Wardas nustatė – net kai telefonas tik guli šalia, jis „siurbia“ mūsų kognityvinius išteklius. Nors jo nenaudojame, mūsų smegenys skiria dėmesio, kad sukontroliuotų pagundą žvilgtelėti į ekraną. Ir tai, žinoma, mažina gebėjimą susikoncentruoti į esamą užduotį. 
2. Tyrimų apžvalga (Marie Jourdren, 2023 m.) parodė, kad dažnas buvimas prie ekrano vaikystėje susijęs su prastesniu dėmesio valdymu. Pernelyg dažnai naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, mažėja vaikų gebėjimas išlaikyti dėmesį, susikaupti ir nereaguoti į trikdžius. 

3. Ilgesnis prie ekranų praleidžiamas laikas turi ryšį su stipresniais dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo (ADHD) simptomais: impulsyvumu, išsiblaškymu, nedėmesingumu – rodo žurnale „Nature“ publikuotas Kanados mokslininkų tyrimas.

4. Profesoriaus Johno Huttono tyrimas su 3–5 metų vaikais parodė, kad dažnas ekranų naudojimas siejamas su skirtumais smegenų struktūroje – silpnesniais ryšiais tarp dėmesio, vizualinės ir kalbos apdorojimo sričių. 

Ką daryti?

• Ribokite vaikų prie ekranų praleidžiamą laiką. Iki 2 metų – jokių ekranų. 2–5 metų – iki valandos per dieną. 6–12 metų – iki 2 val. per dieną.
• Išjunkite pranešimus, naudokite „netrikdymo“ režimą, o dirbdami ar mokydamiesi telefoną palikite kitame kambaryje.
• Laikykitės „ekrano dietos“. Susiplanuokite konkretų laiką socialiniams tinklams ar naujienoms, o ne tikrinkite nuolat.
• Susikurkite erdves be telefono: miegamasis, valgomasis, pasivaikščiojimai lauke.
• Nenaudokite telefono bent valandą prieš miegą. Tai pagerina miego kokybę ir sumažina protinį nuovargį.

Daugiau čia.

Parengė administratorė E. Romeiko
pagal Psichologijatau.lt straipsnį

VšĮ Diversity Development Group kartu su partneriais iš Ispanijos ir Italijos, įgyvendina Europos Sąjungos projektą CHECk, kurio tikslas – mažinti lyčių atotrūkį užimtumo srityje Italijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje, skatinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros praktiką tarp pagrindinių suinteresuotųjų šalių privačiame ir viešajame sektoriuose. Mūsų darbuotojai nuo spalio mėnesio dalyvauja nuotoliniuose CHECk mokymuose apie darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Šie mokymai orientuoti į tėvus, globėjus ir visus kitus žmones, kurie prižiūri kitus asmenis.
Lapkričio 18 ir 25 dienomis įvyko gyvi susitikimai, mokymai vadovams, personalo specialistams ir darbuotojams, atsakingiems už įvairovės, įtraukties ir lygybės strategijų kūrimą. Mokymų tema „Lyčių lygybė, rūpybos atsakomybės ir darbo–asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Kaip kurti įtraukią ir tvarią organizacijos kultūrą?”. Šiuose mokymuose dalyvavo mūsų įstaigos atstovai. Jau suprantame, kad giliau pažvelgę į tai, kaip giliai įsišakniję lyčių stereotipai, šeimos ir rūpybos vaidmenys bei nematomi, neformalūs įgūdžiai formuoja darbo aplinką, karjeros galimybes ir atlygio politiką, norime (ir gebėsime) inicijuoti pokyčius bei kurti tvarią darbo aplinką.

Administratorė E. Romeiko,
Nuotr. E. Romeiko

Dalinamės Psichika.eu straipsniu, kur aiškinamasi kaip auklėti vaiką be bausmių, bet išlaikyti aiškias ribas, kaip reaguoti į stiprias emocijas, kai patys jaučiamės pavargę. Daugelis tėvų ieško būdų, kaip kurti ryšį su vaikais, išlaikyti drausmę ir kartu auginti savarankišką, pasitikintį savimi žmogų. Tačiau kasdienybėje tai ne visada paprasta. Vis dažniau kalbama apie pozityvią tėvystę, tačiau ką ji iš tiesų reiškia?

Ryšys, kuris augina: pozityvios tėvystės pagrindai

Pasak Asmens sveikatos klinikos Klaipėdos skyriaus medicinos psichologės Giedrės Gutauskienės, vienas svarbiausių pozityvios tėvystės principų – tai tvirtas ir saugus emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvų ar globėjų. „Kai dėmesingai atliepiami vaiko poreikiai, atsižvelgiant į jo raidą bei temperamentą, pripažįstamos jo emocijos (nesakome „neverk“, o sakome „matau, kad tai tave labai nuliūdino“), priglaudžiama, nuraminama, kai kyla stresas, bei išklausoma be kaltinimų, gėdinimų ar grasinimų, vaikas jaučiasi saugus ir priimtas“, – sako psichologė.

Ji akcentuoja, kad pozityviai tėvystei labai svarbūs principai yra aiški struktūra, ribos, nuspėjama rutina ir loginės pasekmės. Taip pat mažiau kontrolės ir aiškūs lūkesčiai (pavyzdžiui, ne „nesimušk“, o „rankomis mes galime apkabinti, o kai supykstame – kalbame“) padeda vaikui suprasti ir įvertinti savo elgesio pasekmes. „Vietoje bausmių pozityvioji disciplina skatina vaiko savarankiškumą, kuris ugdo pasitikėjimą savimi ir didina atsparumą. Svarbiausias tikslas – auginti žmogų be kontrolės, bausmių ar žeminančių priemonių“, – pabrėžia G. Gutauskienė. Skaitykite toliau →

Paskutinę spalio dieną susitiko kolegos, dirbantys Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko krizių centre Kalveliuose, Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko gerovės centre Geisiškėse bei dirbantys Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Susitikimas įvyko Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Pradžioje atvykę svečiai lankėsi dvejuose šeimininkų šeiminiuose namuose, pamatė, kaip gyvena vaikai Šalčininkų rajone, kokios yra gyvenimo sąlygos. Šeiminių namų atmosfera ir šiluma paliko malonų įspūdį. Vėliau Šeimos ir vaiko gerovės centre šeimininkai pristatė kolegoms savo šeiminių namų darbo specifiką, pasidalino vaikų pasiekimais, lūkesčiais, sveikatos problemomis bei kitais svarbiais dalykais. Kartu pasidžiaugta vaikų linksmąja patirtimi, išvykomis, stovyklomis ir įvairiais edukaciniais užsiėmimais.  Svečiai iš Vilniaus rajono socialinių įstaigų pasidalino  savąja darbo su vaikais patirtimi. Pokalbis – diskusija vyko labai sklandžiai ir geranoriškai. Visi kartu bandė įžvelgti savo darbe dar daugiau naujų galimybių, kad galėtų kartu kurti šviesią rytojų mūsų visų vaikams.

Administratorė E. Romeiko
Nuotr. Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centras

Rukainių jaunuoliai atostogas užbaigė apsilankymu Pirmajame interaktyviame saugumo centre Lietuvoje. Čia jie mokėsi, kaip elgtis kritinėse situacijose, dalyvavo gesinimo, evakuacijos ir pirmosios pagalbos simuliacijose. 💪
Tokie užsiėmimai ne tik suteikia žinių, bet ir ugdo atsakomybę bei pasitikėjimą savimi.
Po kupinos įspūdžių dienos – smagi pietų pertrauka „Čili“ picerijoje ir dalijimasis gera nuotaika! 🍕✨

Vaikų dienos centras „Kriauklelė“ rudens atostogų metu virto tikru džiaugsmo kampeliu – vaikai ne tik žaidė įvairius žaidimus, skaitė įdomias knygas ir pramogavo lauke, bet ir kartu kepė gardų pyragą. Kartu praleistas laikas sustiprino draugystę, kūrybiškumą ir gerą nuotaiką. 🤩🏸🎯🛷🥰🤩🏸🎯🛷🥰🍰🤩🏸🎯🛷🥰🤩🏸🎯🛷🥰🤩🏸🎯🛷🥰🤩🍰🥮

Vaikų dienos centras „Draugystės namai” apsilankė Hexa cinemoje, kur vaikai žiūrėjo virtualios realybės animacinį pasakojimą apie drąsujį arklį Dominyką. Po filmo vaikai keliavo į Lipdinukų akademiją, kur smagiai lipdė iš molio spurgytes. 🤩🥯🍩🤩🥯🍩🤩

Kitą dieną vaikai smagiai praleido laiką Giliuko laboratorijoje. Vėliau apsilankė Lietuvos muzikos ir teatro muziejuje, kur turėjo smagią edukaciją” Pažink močiutę.” Vaikai turėjo galimybę patys sukurti, sulipdyti personažus ir sukurti trumpą filmuką.
 

Socialinė darbuotoja J. Vidzickaja, administratorė E. Romeiko, 
užimtumo speciastės I. Žarina, I. Dzengo

Lapkričio 6-ąją, paminėjome Pyragų dieną – gražią tradiciją, kai bendruomenės susiburia prie kepinių ir arbatos puodelio ne tik jaukiam pasibuvimui, bet ir prasmingam tikslui. 🥮🥧🍰 🥮🥧🍰 🥮🥧🍰 🥮🥧🍰

Kai už lango stūgauja rudens vėjai ir nebelepina šiluma, pyrago kepimas namus ir dienos centrus pripildė užburiančiu aromatu, suteikė jaukumo ir įžiebė šviesą širdyje. 💛💛💛💛


Pyragų dieną susivienyjomės tam, kad padėtume vaikams. Mūsų įstaiga prisijungė prie „Gelbėkit vaikus” iniciatyvos #vaikystėspyragas. Centrą ir visus jo padalinius pripildė nostalgiška šiluma, desertų kvapai ir beribis gerumas – kartu kūrėme džiaugsmą vaikams, kuriems to labiausiai reikia. 💛🥮🥧🍰 💛🥮🥧🍰 💛🥮🥧🍰 💛🥮🥧🍰 💛🥮

Administratorė E. Romeiko
Nuotr. sekretorė K. Juckevič, socialinė darbuotoja B. Bocevič,
užimtumo specialiatė I. Žarina