Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras

Rukainių šeiminių namų vaikai savaitgalį praleido kūrybiškai – ugdė darbinius įgūdžius, patys rinko sienų spalvą, glaistė ir nudažė kambarį. Rezultatas džiugina, o vaikai nuoširdžiai didžiuojasi savo darbu! 🎨✨
 

Socialinės darbuotojos V. Puskepalytė ir J. Vidzickaja

Pirmąjį gruodžio savaitgalį šeiminių namų (Šv. Faustinos g.) globotiniai dalyvavo žaliaskarių įžiebimo šventėse Kalvelių, Kenos ir Šumsko kaimuose.

Norint įsileisti į gyvenimą daugiau šviesų šį niurų ir tamsių gruodį, vaikai leidosi į įspūdžių kupiną kelionę laiku „Lumina“ parke Vilniuje. Tai buvo šviesos ir muzikos kupinas nuotykis gamtoje, VU botanikos sode Kairėnuose. „Lumina” parke Vilniuje yra daugiau nei 200 šviesos instaliacijų, kurios kviečia ne tik stebėti, bet ir patirti. Vaikai vaikščiojo tarp Juros periodo dinozaurų, išdrįso įžengti į Baisųjį mišką, pasiklysti Labirinte, pajusti retro ritmą ir pažvelkti į ateitį!
    „Lumina“ parkas – tai kelionė, kurioje šviesa pasakoja istorijas, o vaizduotė atgyja kiekviename žingsnyje. 

Administratorė E. Romeiko,
Nuotr. socialinė darbuotoja A. Vilkin

PsichologijaTau.lt dalijasi naujasio tyrimo duomenimi. Tyrimas atskleidžia, kad mūsų smegenys nujaučia tiesą greičiau, nei sąmoningai tai suprantame.

Be to, tiesa mus traukia. Žmonės, kalbantys nuoširdžiai, atrodo patrauklesni, šiltesni ir malonesni net tada, kai nesame tikri, ar jie sako tiesą. Psichologė Leanne ten Brinke su kolegomis iš Britų Kolumbijos universiteto (2025) atliko eksperimentų seriją, siekdami išsiaiškinti, kaip sąžiningumas veikia fizinį patrauklumą. Tyrimo dalyviams buvo rodomi trumpi vaizdo įrašai, kuriuose žmonės atsakinėjo į klausimus. Dalis jų sakė tiesą, kiti melavo. Vertintojai nežinojo, kas iš jų sako tiesą, bet turėjo įvertinti, kiek patrauklus, nuoširdus ir malonus atrodo kalbėtojas.

Rezultatai buvo stulbinantys: tiesą sakantys žmonės buvo laikomi gerokai patrauklesni nei meluojantys. Įdomu tai, kad žiūrintieji vaizdo įrašus neturėjo jokio pagrindo įtarti apgaulės. Šis efektas vadinamas „tiesos trauka“ (angl. truth attraction). Jis buvo ypač ryškus vertinant moteris, nors vertintojų lytis įtakos rezultatams neturėjo. 

Tyrėjai pabrėžia, kad šis poveikis atsiranda pasąmoningai suvokiant atvirumą. Tiesa persismelkia per kūno kalbą, balso toną ir mimiką. Mokslininkai aiškina, kad sąžiningumas siejamas su šiluma, atvirumu ir patikimumu. Šios savybės mus paveikia iškart, net jei nevertiname, ar pašnekovas kalba tiesą. Kitaip tariant, mūsų emocinė sistema fiksuoja autentiškumą dar prieš sąmoningai jį suvokiant. 

Tyrėjų išvada paprasta: tiesa kuria geresnį pirmą įspūdį. Žmonės noriau bendrauja su tais, kurie atrodo tikri, nes pasąmoningai suvokia juos kaip patikimus ir teikiančius saugumą. Na, o melas, net ir subtilus, palieka šaltumo ir nepasitikėjimo pėdsaką. Taigi tiesa ne tik išlaisvina, bet ir daro mus gražesnius.

Tyrimas: L. ten Brinke, Leanne,I. Raymundo, M. Mukherjee, D. R. Carney. Some Evidence that Truth-Tellers Are More Attractive than Liars; Personality and Social Psychology, 2025. 

Parengė administratorė E. Romeiko pagal PsichologijaTau.lt straipsnį
Nuotr. Pixabay.com

Kalėdų nuotaika mus apėmė jau lapkričio mėnesį, pradėjus gaminti eglutės žaisliukus iš veltinio ir atlaso juostelių – angelai, pelėdos, knygutės… Šiemet, 2025 m. lapkričio 29 d., pirmąkart dalyvavome Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje  (International Christmas Charity Bazaar (ICCB) 2025). Mugė vyko Vilniaus senamiestyje, Šiuolaikinio meno centre. Visi, atvykę į šį nuostabų renginį, galėjo įsigyti mūsų su meile gamintų veltinių žaisliukų ir atlasinių angeliukų Angelų Krautuvėlės stende 🎄⭐👼🦉🎄⭐👼🦉🎄
Dalijamės šiltais prisiminimais ir akimirkomis, įamžintomis nuotraukose ⭐⭐⭐
 

Administratorė E. Romeiko
Nuotr. E. Romeiko

Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko krizių centras pagal 2025 rugsėjo 11 d. pasirašytą iš Klimato kaitos programos lėšų finansuojamo projekto „Fluorintų dujų naudojimo mažinimas“ KK-AM-FD01-0004 finansavimo sutartį, įgyvendino projektą ,,Fluorintų dujų naudojimo mažinimas Šeimos ir vaiko krizių centre Vilniaus r. Rukainių sen. Rukainių k. Vilniaus g. 20A”. Projekto vykdytojas – Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko krizių centras, administruojančioji institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos minsterijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Projektas yra finansuojamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir Klimato kaitos valdymo Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ veiklą „Fluorintų dujų naudojimo mažinimas“ Klimato kaitos programos lėšomis.

Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima tinkamų finansuoti išlaidų suma – 17.148,12 Eur, iš kurių skirta dotacija – 12.003,68 Eur.

Planuojama projekto veiklų pabaiga – 2025 m. gruodžio 30 d.

 Projekto tikslas – įrengti šilumos siurblį oras – vanduo, taip prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.

Projekto rezultatai – įrengtas šilumos siurblis oras – vanduo Šeimos ir vaiko krizių centre Vilniaus r. Rukainių sen. Rukainių k. Vilniaus g. 20A.

Šilumos siurblio tipo aprašymas. Energetinio efektyvumo klasė W55 A+++ , su R290 šaltnešiu. Visuotinio atšilimo potencialas (VAP) –  yra mažesnis nei 150. Maksimali atiduodama galia, prie temperatūros – 7/W55 nemažiau 12,1 kW. Pagrindiniai atlikti darbai: demontuota ir utilizuota esama katilinės įranga, sumontuotas šilumos siurblis oras/vanduo (su vėsinimo funkcija) ir prijungtas prie esamos šilumos ir elektros skirstomųjų tinklų. Vasaros metu šilumos siurblys skiriamas patalpų vėsinimui. Įrengta akumuliacinė talpa ne mažiau kaip 200 l (su rezerviniu tenu ne mažiau 6 kW), įrengti sieniniai konvektoriai (5 vnt. patalpose 1- 2; 1-3, 1-5, 1-10, 1-11) patalpų vėsinimui (su vamzdynų privedimu, kondensato nuvedimu ir kt. darbais), įrengtas nuotolinis šilumos siurblių valdymas. Planuojama įrenginių galia 12.1 kW.

Adventas, tai ramybės ir šventumo kupinas laikas, skirtas laukti Kristaus gimimo stebuklo. Tai ne tik prisiminimas, bet ir laukimas To, kuris ateina. Adventas – tai džiaugsmingos vilties metas. Prieš advento pradžią šeiminių namų (Šv. Faustinos g.) globotiniai kartu su darbuotojomis turėjo labai jaukių dirbtuvių vakarą – gamino advento vainikus. Žvakėmis papuoštas visažalių augalų vainikas yra neatsiejamas advento laikotarpio ženklas, o advento žvakės pabrėžia tamsos ir šviesos kontrastą.

Administratorė E. Romeiko
Nuotr. I. Žilinskienė

Artėjant gražiausioms metų šventėms, jau visą lapkričio mėnesį mūsų įstaigos padaliniuose vyko aktyvus pasiruošimas 🎄⭐👼🎄⭐👼🎄⭐👼🎄⭐👼🎄⭐👼
Jau ne pirmi metai, kai prisijungiame prie pirmosios ponios Dianos Nausėdienės inicijuotos kalėdinės akcijos. Šiemet akcijos šūkis ir tema „Sparnuoti išminties, žinių ir kūrybos metai”. Dienos centrų ir šeiminių namų vaikai ir darbuotojai smagiai leido laika darydami iš veltinio nuostabaus grožio pelėdas ir knygas 🦉📚🦉📖🦉📚🦉📖🦉

Na o dar viena nuostabi iniciatyva – šiemet pirmąkart dalyvaujame Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje – International Christmas Charity Bazaar (ICCB) 2025. Mugė vyks 2025 m. lapkričio 29 d. Šiuolaikinio meno centre. Laukiame visų, kurie norėtų įsigyti mūsų su meile gamintų veltinių žaisliukų arba angeliukų 🎄⭐👼🦉🎄🎄🎄
 

Administratorė E. Romeiko
Nuotr. I. Žarina, B. Bocevič, K. Juckevič, E. Romeiko

Psichologė, šokio – judesio terapeutė Vigita Rakauskienė kalbino savo kolegę šokio-judesio ir kūno terapeutę Rasą Birietę. Dalijamės šiuo interviu.

Ar mūsų visuomenėje galioja stereotipinis požiūris į smurtą prieš moteris bei patį smurtautoją?

Dirbdama terapinį darbą pastebiu nemažai stereotipinių požiūrių į smurtą apskritai bei nuomonių įvairovę. Žmonės drąsiau reiškia savo nuomonę, požiūrį ir manau tai sveikintina, tačiau dar girdžiu, jog nemaža dalis bendrauja „šakalų“ kalba. Šis terminas yra nesmurtinės komunikacijos metodo kūrėjo Maršalo Rozenbergo. Tai kalba, kuri neigia pasirinkimus, neigia atsakomybę už savo veiksmus, kai kas nors paklausia kodėl taip padarei, atsakai, kad privalėjai, nes kalta aplinka, kurioje augai, šeima, politikai ir pan. Mąstoma sąvokomis, kas geras/blogas, teisus/neteisus, normalus/nenormalus, laimėtojas/pralaimėtojas ir t.t. Labai pamažu pereidinėjame prie „žirafų“ kalbos – širdies kalbos, kur mokomės būti sąmoningi savo pasirinkimuose, kai visų poreikiai atliepti, dalijamės noriai, iš širdies, o ne prievartos. Kai niekada nedarome to, ko patys nepasirenkame daryti. Sukuriame kokybišką ryšį, kur visų poreikiai gali būti patenkinti. Norėčiau, kad visuomenė galėtų sparčiau edukuotis suvokdama smurto temą, todėl labai palaikau visas socialines ir kitas smurto mažinimo iniciatyvas.

Yra žinomas terminas – Mušamos moters sindromas (MMS) (angl. Battered woman syndrome). Jis pirmą kartą panaudotas L. Walker 1977 m. Šio sindromo konstruktas apima ženklų ir simptomų visumą, tam tikrą elgesio modelį, kuris būdingas moterims, patyrusioms fizinį, seksualinį ar psichologinį savo sutuoktinio ar partnerio smurtą. Kaip ši ženklų ir simptomų visuma atsispindi moters kūne? Ir kaip moteris mato savo kūno vaizdą?

Dažniausiai ji mato save neadekvačiai. Nevertina savo grožio, pastangų, gebėjimų, talentų. Jos kūnas yra nuolatiniame budėjimo režime ir pasirengęs „kovok, bėk, sustink“ streso reakcijoms. Rankose, pečių juostoje, žandikaulyje didelė įtampa, kvėpavimas paviršutiniškas, diafragma užspausta, kūno korpusas palinkęs į vidų, lyg atsitraukiant; visame kūne daug rigišiškumo, kietumo. Šių ir įvairių kitų ženklų ir simptomų pasekoje, smurtą patyrusias moteris kamuoja įvairūs skausmai, negalavimai, ligos. Jų nervų sistemos simpatinė dalis yra pervargusi, o parasimpatinė – atsakinga už poilsį, atsipalaidavimą – daug rečiau įsijungia, dėl to gali jausti nuolatinį nerimą, dirglumą. Taip pat pastebiu, kad neretai šios moterys giliai viduje nešiojasi gėdos jausmą, kad yra netinkamos, defektuotos, „blogos“. Ši emocija, kaip būsena, skatina užsisklęsti, slėptis, neišreikšti savęs, nuneigti savo poreikius, norus, svajones, sunkiau atpažinti savo jausmus, pastebėti įsitikinimus, kuriais vadovaujasi. Skaitykite toliau →

Lapkričio 25-ąją minime Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną ir pradedame 16-kos dienų aktyvizmo kampaniją. Šitaip Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d. vyksta akcija „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris”, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą lyties pagrindu, didinti žmonių sąmoningumą. Šios akcijos ženklas – oranžinė spalva – kovos su smurtu prieš moteris spalva visame pasaulyje.
Dalinamės skaudžia Lietuvos statistika, kuria pristato Moterų informacijos centras, skelbdamas naujausius Specializuotos pagalbos centro (MIC SKPC) duomenis. Statistikoje nurodoma, kad smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje išlieka vienas iš labiausiai paplitusių smurto režimų, o daugiausia nukenčia būtent moterys.

Daugiau nei 5700 pranešimų: smurtas prieš moteris išlieka masinis
2025 m. I–III ketvirčiais MIC SKPC gavo 5701 pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (SAA) ar jo pavojaus. Iš jų didžiąją dalį sudarė pranešimai apie smurtą prieš moteris – net 4364 atvejai, arba 77 procentai visų gautų pranešimų. Dauguma smurto atvejų (93%) smurtavęs asmuo buvo vyras, o didelė dalis smurtą patyrė nuo esamų partnerių – sutuoktinių ar sugyventinių.

MIC vyr. konsultantė Kristina Kiselytė pabrėžia, kad šie duomenys – ne tik skaičiai, bet ir visuomenės veidrodis: „Kai per devynis mėnesius gauname daugiau kaip 5700 pranešimų, iš kurių 4364 susiję su smurtą patyrusiomis moterimis, tai aiškiai parodo problemos mastą. Didžioji dalis moterų smurtą patiria romantiniuose santykiuose, dažnai smurtauja buvę partneriai. Žvelgiant į mūsų turimą statistiką ir žinant apklausų išvadas, kad apie 60% smurtą patyrusių asmenų pagalbos nesikreipia, akivaizdu, jog smurtas prieš moteris Lietuvoje yra kasdienybė, o ne pavieniai atvejai,“ – sako K. Kiselytė. „Lapkričio 25-oji ir prasidedanti 16 dienų kampanija mums primena, kad už kiekvieno skaičiaus yra moteris, mūsų draugė, kaimynė, mama ar pažįstama, kuriai reikalinga saugumas ir parama.“

Jaunimo santykiai: psichologinis smurtas neatpažįstamas, o smurtas – plačiai paplitęs

Pernai atliktas Moterų informacijos centro tyrimas papildomai atskleidė, kad smurtas tarp jaunimo yra gerokai labiau paplitęs, nei manoma. Net 47,5 procento besimokančiųjų Lietuvoje nurodė patyrę fizinį smurtą, o trečdalis – seksualinį. Tai liudija, kad smurtas nėra tik suaugusiųjų problema – jauni žmonės jį patiria ir romantiniuose santykiuose, ir kasdienėje aplinkoje.
Tyrimai rodo, kad romantiniuose jaunimo santykiuose psichologinis smurtas itin paplitęs, tačiau sunkiai atpažįstamas. Dalis jaunuolių mano, kad partnerio vietos sekimas ar telefono tikrinimas yra priimtinas elgesys. Taip pat beveik pusė jaunuolių, tiek merginų, tiek vaikinų, tiki, kad pavyduliavimas, tai – meilės išraiška, o ne toksiškas elgesys.
Dar labiau neramina jauno žmogaus požiūris į smurtą patyrusius asmenis. Dalis jaunimo vis dar įsitikinę, kad jei žmogus lieka smurtiniuose santykiuose, jis pats yra dėl to kaltas – taip mano ir jaunos merginos, ir dar dažniau vaikinai. Jaunuoliai ir jaunuolės taip pat yra linkę galvoti, kad merginos pačios kaltos, jei jų intymios nuotraukos yra paviešinamos be jų sutikimo – Lietuvoje yra pasitaikę atvejų, kai būtent mergina dėl paviešintų nuotraukų susilaukia patyčių, yra priversta keisti mokyklą, o tai padaręs vaikinas – pasekmių nesusilaukia. Tokios istorijos ir tyrimų atskleistos nuostatos rodo, kad smurtą patyrusių asmenų kaltinimo kultūra įsitvirtina labai anksti.

Lietuva išsiskiria ES kontekste: visuomenės nuostatos vis dar toleruoja smurtą

Eurobarometro 2024 m. tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai turi kur kas daugiau smurtą pateisinančių stereotipų nei ES vidurkis. Europoje didžioji dauguma respondentų mano, kad smurtas prieš moteris bet kokia forma yra visiškai nepriimtinas. Tačiau Lietuvoje situacija kitokia: vos daugiau nei pusė apklaustųjų pasisako prieš fizinį smurtą poroje, o likusi dalis tam tikra forma jį pateisina.
Tyrimas taip pat parodė, kad dalis Lietuvos gyventojų mano, jog moterys perdeda ar išgalvoja pranešimus apie smurtą ir išžaginimą, o atsakomybė dėl be sutikimo išplatintų intymių nuotraukų neretai nepagristai perkeliama nukentėjusiajai ir suaugusiųjų tarpe. Tokios nuostatos dar labiau sumažina tikimybę, kad smurtą patyrusios moterys kreipsis pagalbos.

Straipsnis čia.

Parengė administratorė E. Romeiko pagal Moterų informacijos centro duomenys
Nuotr. Pixabay.com

Nesusimastome, kad egzistuoja šie slapti dėmesio žudikai…
Tai ekranai – ne tik pramogų šaltinis, bet ir vienas didžiausių šiuolaikinių dėmesio vagių. Kuo daugiau laiko praleidžiame prie ekranų, tuo sunkiau susikaupiame, išlaikome dėmesio koncentraciją. Maža to, vien dėl to, kad šalia padėtas telefonas, mes daromės mažiau produktyvūs. Psichologijatau.lt primena, kaip mus veikia nuolatinis buvimas „online“. 

1. Vartotojų psichologiją tiriantis mokslininkas Adrianas F. Wardas nustatė – net kai telefonas tik guli šalia, jis „siurbia“ mūsų kognityvinius išteklius. Nors jo nenaudojame, mūsų smegenys skiria dėmesio, kad sukontroliuotų pagundą žvilgtelėti į ekraną. Ir tai, žinoma, mažina gebėjimą susikoncentruoti į esamą užduotį. 
2. Tyrimų apžvalga (Marie Jourdren, 2023 m.) parodė, kad dažnas buvimas prie ekrano vaikystėje susijęs su prastesniu dėmesio valdymu. Pernelyg dažnai naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, mažėja vaikų gebėjimas išlaikyti dėmesį, susikaupti ir nereaguoti į trikdžius. 

3. Ilgesnis prie ekranų praleidžiamas laikas turi ryšį su stipresniais dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo (ADHD) simptomais: impulsyvumu, išsiblaškymu, nedėmesingumu – rodo žurnale „Nature“ publikuotas Kanados mokslininkų tyrimas.

4. Profesoriaus Johno Huttono tyrimas su 3–5 metų vaikais parodė, kad dažnas ekranų naudojimas siejamas su skirtumais smegenų struktūroje – silpnesniais ryšiais tarp dėmesio, vizualinės ir kalbos apdorojimo sričių. 

Ką daryti?

• Ribokite vaikų prie ekranų praleidžiamą laiką. Iki 2 metų – jokių ekranų. 2–5 metų – iki valandos per dieną. 6–12 metų – iki 2 val. per dieną.
• Išjunkite pranešimus, naudokite „netrikdymo“ režimą, o dirbdami ar mokydamiesi telefoną palikite kitame kambaryje.
• Laikykitės „ekrano dietos“. Susiplanuokite konkretų laiką socialiniams tinklams ar naujienoms, o ne tikrinkite nuolat.
• Susikurkite erdves be telefono: miegamasis, valgomasis, pasivaikščiojimai lauke.
• Nenaudokite telefono bent valandą prieš miegą. Tai pagerina miego kokybę ir sumažina protinį nuovargį.

Daugiau čia.

Parengė administratorė E. Romeiko
pagal Psichologijatau.lt straipsnį