Dalinamės labai svarbiu Psichologijatau.lt straipsniu apie tai, kaip išsilaisvinti nuo susikaupusių neigiamų emocijų. Kasdien patiriame daugybę skirtingų emocijų. Kai kurias išreiškiame ir išjaučiame. O tas, kurios nepatogios mums ar aplinkiniams, esame linkę užspausti ir slopinti. Sukauptos emocijos niekur nedingsta.
Tyrimai rodo: slopinant emocijas, jų svoris nesumažėja, išauga tik mūsų patiriamo streso lygis. Taip yra dėl to, kad dalis kognityvinių išteklių skiriami emocijoms slopinti, maskuoti ir sutvardyti. Taigi nieko keista, kad taip elgdamiesi susiduriame su prastesne nuotaika, jaučiame mažiau teigiamų emocijų ir galime neigiamai paveikti tiek psichinę, tiek fizinę savo sveikatą. Ką daryti? Kaip išleisti susikaupusias emocijas lauk?
- Jausmų užrašymas. Skirkite keliolika minučių mintims ir jausmams sudėlioti raštu. Nustatyta, kad rašymas apie emocinius išgyvenimus padeda sumažinti nerimo simptomus ir pagerinti emocinę būklę. Be to, leidžia susirikiuoti chaotiškas mintis į lentynėles ir palengvinti vidinę įtampą. Net paprastas pripažinimas sau, ką jaučiame, jau yra žingsnis. Svarbu rašyti be savikritikos, leisti sau būti atviriems. Tai gali būti daroma reguliariai, kasdien šiai veiklai skiriant po 5–10 minučių.
- Fizinis judesys ir aktyvumas. Kai pajuntate, kad viduje kažkas spaudžia ar esate sustingę emociškai, eikite pasivaikščioti, bėgioti, šokti arba bent energingai pajudėkite. Kartu su kūno judesiu išjudinsite ir viduje užsistovėjusias emocijas. Kartais, jei viduje susikaupę daug užslopintų dalykų, aktyvi fizinė veikla gali sukelti net norą verkti. Tai labai gerai – taip ir darykite.
- Verkimas – svarbiausia emocinė higiena. Paverkus dažnai palengvėja. Verkiant su ašaromis išsiskiria kortizolis, adrenalinas ir kiti streso mediatoriai. Be to, verkimas veikia kaip savotiška empatijos sau terapija. Kai leidžiame sau verkti – leidžiame jausti ir pasijusti žmonėmis. Ašarodami pajuntame patys sau užuojautą, nors anksčiau ant savęs pykome. Tai ir fiziologiškai, ir psichologiškai svarbus emocijų perdirbimo ir paleidimo mechanizmas.
- Kalbėjimas (net su savimi). Įvardijus jaučiamą emociją, ji palengvėja. Tai rodo ne vienas šiuolaikinis tyrimas. Todėl kartais užtenka pasiguosti geram draugui, kad esame nuliūdę, ir pasidaro geriau. Ne mažiau naudingas ir pokalbis su savimi. Jo metu galite net bambėti, keiktis, išsirėkti į pagalvę ar kitaip išreikšti to, ką jaučiate, svorį. Kuo labiau atsipalaiduosite, įsidrąsinsite ir kuo atviriau leisite sau išsakyti jausmus, tuo didesnis bus palengvėjimas.
- Sąmoningas kūno pojūčių tyrinėjimas (interocepcija). Užslopintos emocijos dažnai ima reikštis fiziškai: dažnesniu širdies plakimu, krūtinės tempimu, sunkumu pilve, nugaros raumenų skausmais. Tyrimai rodo, kad praktikos, kurios veda į interocepciją, t. y. gebėjimą pastebėti kūno pojūčius, padeda gerinti gebėjimą reguliuoti emocijas ir mažinti somatinius (kūno) simptomus. Paprasčiausias būdas – ramiai atsigulti ir mintyse nuskenuoti savo kūną nuo pėdų iki galvos. Pajuskite, kur kaupiasi įtampa, skausmas. Galbūt kažkur kūne jaučiate emocijų sunkumą? Tuomet giliai įkvėpkite ir su iškvėpimu sakykite „paleidžiu“. Toks kūno ir emocijų skenavimas – efektyvi kognityvinė praktika, galinti tapti kasdieniu ritualu.
Parengė administratorė E. Romeiko pagal Psichologijatau.lt
Nuotr. Pixabay.com
